Peržiūrėti šaltinį Svirkančių kapinės

[[Vaizdas:Svirkanciai1.MKE.jpg|thumb|right|260px|Svirkančių kapinių vartai su frontonėliais]]
[[Vaizdas:Svirkanciai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Švč. M. Marijos Maloningosios skulptūra]]
'''SVIRKANČIŲ KAPINĖS, Svirkančių kaimo senosios kapinės''', yra [[Svirkančiai|Svirkančių]] k, kalvelėje, 0,32 km į pietus nuo Viekšnių-Tryškių ir į Degimus kelių kryžkelės, į rytus nuo Viekšnių - Degimų  kelio.

Svirkančių k. gyventojas Aloyzas Ūkanis teigia, kad dar Smetonos laikais Svirkančiuose buvo įkurtos kapinės, kuriose laidoti vaikai. Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo subombarduotas į Viekšnius vedantis tiltas, kapinėse buvo laidojami visi Svirkančių kaimo gyventojai. Tačiau suaugusiųjų palaidota nedaug. Čia palaidotas Kostas Šiaulys, kuris buvo nukautas [[Skleipiai|Skleipių]] malūne per rezistencinį pasipriešinimą.

Svirkančių kapinėse yra buvusios kelios mūrinės koplytėlės. Dabar beliko tik pamatų akmenys. Arčiau prie vartų, kraštinė (pietinė) koplyčia, atrodo, buvo pastatyta ūkininkui Lapučiui, kurį pirmojo pasaulinio karo metais nušovė vokiečiai. Po karo, susitvėrus kolūkiams, mirusiuosius laidoti vežė į Viekšnius. Pamažu kapinaitės apmirė, o tarybiniais metais visiškai apleistos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kapines tvarko seniūnijos paskirti žmonės. 1996 m. senosiose Svirkančių kapinėse buvo pašventintas kryžius, kuris pastatytas Onos ir Zofijos Bučienių, Alberto Bučiaus, Stefanijos, Jono ir Antano Urbonų pastangomis. Kryžių pašventino kunigas J. Urbonas, kilęs iš Svirkančių k. 

2002-10-09 Svirkančių kapines žvalgė KPC istorikė Jolanta Paunksnienė. Jos duomenimis, kapinės aptvertos krautais, nerištais lauko akmenimis tvora. Kapinių rytinėje dalyje vartai - iš baltų plytų mūro, virš karnizo yra trys trikampiai frontonėliai su segmentinėm arkom. Virš trikampių frontonėlių - betono bokšteliai, į viršų siaurėjantys, užsibaigiantys metaliniais kryželiais. Vartų anga su segmentine arka, kurioje įtvirtinti metalo grotų atidaromi dvivėriai varteliai. Kapinių teritorijoje auga senos eglės, lapuočiai medžiai. Plotas  0,31 ha. Jų apsaugos zoną nustatė KPMC istorikas R. Samavičius. 
    
Kapinių rytinėje dalyje išlikę antkapiniai paminklai: 1) antkapį sudaro betono postamentas (h 0,30 m; 0,55x0,38 m), betono paminklas (h 0,63 m; 0,45x0,26 m) ir betono kryžius (h 0,86 m), įrašų nėra; 2) antkapį sudaro betono plokštė (0,82x1,60 m), kurios viršuje įspaustas kryžius; 3) antkapį sudaro betono postamentas, trapecijos formos betono paminklas (h 1 m; 0,52x0,41 m), buvusi viršuje skulptūra nudaužta. Paminklo fasadinėje pusėje įrašas: " / Pundacija / K. O. PRANAUSKIŲ / 1936 m."; 4) antkapį sudaro betono postamentas ir naujas juodo granito paminklas, kurio šlifuotame paviršiuje iškaltas įrašas: "BUČIUTĖ / EUFEMIJA 1950-1950 / LIŪDI ŠEIMA"; 5) kapavietę sudaro keturi žemės kauburėliai ir paminklas - granito postamentas (h 0,75 m; 0,30x0,27 m) ir kaltinis, ornamentuotas kryžius (h 1,50 m); 6) antkapį sudaro lauko akmenų mūro postamentas (h 0,95 m; 0,95x0,63 m) ir Švč. M. Marijos Maloningosios skulptūra (h 1,35 m). Dar teritorijoje stovi naujas medinis kryžius su Nukryžiuotojo figūra, kryžiuje įrėžta data: "1995". 

Žmonės pasakoja, kad kapinėse vaidendavosi. 

Svirkančių kapinėse palaidotus žmones nustatė Janina Paplauskaitė-Leonavičinė (žr. [https://www.findagrave.com/cemetery/2674621/svirkanciai]. Jose dokumentuotai palaidoti 113 aplinkinių kaimų Svirkančių, Skleipių ir Kapėnų gyventojai. Pagal išlikusią seniausią Viekšnių RKB mirčių registrų knygą, kapinėse pirmasis palaidojimas užfiksuotas 1796 m. balandžio 14 d. Mirė 90 metų Antanas Gelžinis iš Svirkančių kaimo. Jis - ir pats seniausias čia palaidotas žmogus. Vėliausias palaidojimas - 1950 m. Eufemijos Bučiūtės kapą puošia juodo marmuro antkapis. Aktyviausias laidojimas užfiksuotas kažkokių epidemijų metu 1808 ir 1843 metais, kai palaidota atitinkamai 10 ir 11 vaikų-paauglių ir suaugusių, mirusių staigia mirtimi. 1808 m. kovo 4 d. palaidota 10 m. amžiaus Marijona, o balandžio 13 ir 16 d. šalia atgulė abu jos tėvai Marijona ir Baltramiejus Bakiai. Svirkančių kapinėse ilsisi net 7 Repšų giminės vaikai, nes protėvis Andrius Repšas ir jo broliai XIX a. pačioje pradžioje gyveno gretimame Skleipių (anksčiau - Sleipiai) kaime. Čia taip pat ilsisi Andriuškų, Šalavėjų, Gelžinių vaikai. Pranauskių giminė 1936 m. pastatė atminimo paminklą čia palaidotiems šešiems jų giminės vaikams. Paminklą puošia jų bajoriškos giminės herbas.

1992-12-03 Svirkančių kapinės įrašytos į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų registrą (L 1384).

[[Kategorija: Kapinės]]
[[Kategorija: Svirkančiai]]