Peržiūrėti šaltinį Milių kapinynas

'''MILIŲ KAPINYNAS''', plokštinis VII-X a. kapinynas [[Miliai|Milių]] k., deš. [[Venta|Ventos]] krante (70–100 m nuo upės), pirmos terasos lygumoje, ariamame lauke. 

Plotas 1,4 ha, perimetras 321 m. Šiaurės kryptimi už kapinyno prasideda antros terasos šlaitas. Ji nusidriekia tiesiai vakarų-rytų kryptimi, tuo tarpu pirma terasa daro įlinkimą Ventos link. Apie 0,3 km. į pietryčius yra veikiantys Viekšnių kapai, o 0,15 km. į šiaurės rytus - aukštomis eglėmis apaugusi Kuchalskio sodyba. Seniau šiauriniu kapinyno  pakraščiu ėjo Mažeikių - Viekšnių kelias, kurio vingyje, 0,2 km. į šiaurės vakarus, stovėjo medine tvorele aptvertas ąžuolinis kryžius. Dabartinis Mažeikių – Kuršėnų  plentas praeina 0,5 km šiauriau kapinyno; nuo plento matosi Kuchalskio sodyba, o kapinyno nesimato, nes yra lomoje.

== Tyrimai ==

1982-11-29 Mažeikių raj. kultūros paminklų apsaugai metodininkė Eugenija Kupliauskienė buv. Lietuvos TSR Kultūros m-jos Archeologijos skyriui pranešė apie archeologinius radinius, kuriuos Milių kapinyne iškasė „Lenino keliu” kol. mechanizatoriai Algis Bertašius ir Zigmas Keršis, ruošdami kompostą daržininkystei. Tie radiniai buvo pristatyti kolūkio inžinieriui Antanui Jablonskiui, o po to – Mažeikių krašt. muziejui. Šį kapinyną apžiūrėjo E.Kupliauskienė, Mažeikių krašt. muziejaus vedėja [[Cholodinskienė Adelė|Adelė Cholodinskienė]] ir Kult. m-jos Archeologijos skyriaus vyr. metodininkas Bronius Dakanis. Šis keletą radinių pristatė Kultūros paminklų apsaugos tarybai, o iš ten buvo perduoti Valst. istorijos ir etnografijos muziejui.

1983 m. vasarą nuspręsta Milių kapinyne atlikti žvalgomuosius tyrinėjimus, kurių tikslas – nustatyti tikslią kapinyno vietą ir ribas. Ekspedicija, kuriai vadovavo  MA Istorijos instituto j. m. b. Algis Varnas, vyko rugpjūčio mėn. I-oje pusėje. Kasinėjimo darbuose dalyvavo Viekšnių vid. m–klos mokiniai, radinius piešė ir brėžinius darė Telšių meno mokyklos moksleivė N.Daučiūnaitė. Tyrinėjimų medžiaga yra laikoma  MA Istorijos in–to Archeologijos skyriaus archyve, radiniai –  Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. 

Ekspedicijos metu ištirtas 198 m² plotas, aptikti 8 griautiniai kapai, iš kurių tik vienas (kapas Nr.8) nesuardytas. Visi kiti beveik visiškai nuardyti ariant. Perkasos (iš viso šešios)  išdėstytos kryžiaus forma.

Ekspedicijos metu atidengti plotai yra rytų arba šiaurės rytų kapinyno pusėje, todėl ateityje reikėtų tirti plotą, esantį į vakarus nuo 1983 m. ištirtų perkasų. Tyrimų pabaigoje perkasos buvo užlygintos traktoriumi, o kad ateityje būtų galima lengviau atsekti kur jos buvo iškastos, pietiniame lauko pakraštyje, prie nedidelės akmenų krūvos įkaltas geležinis kuolas, kuris, žiūrint šiaurės kryptimi, yra vienoje tiesėje su II, IV ir VI perkasų rytine siena. Nežiūrint į tai, kad Milių kapinynas labai apardytas, vis dėlto čia dar galima tikėtis nesuardytų kapų. Mirusieji palaidoti nedeginti.

== Radiniai ==
Tyrimų metu Milių kapinyne rasta: stiklo karolėlis, 3 žalvarinės įvijos, apyrankė, žalvarinis diržų skirstiklis, 3 smeigtukai, 2 geležiniai vienaašmeniai įtveriamieji peiliukai, 3 geležiniai įmoviniai ietgaliai su karklo lapo formos plunksna, 1 geležinis įmovinis juostinis ietgalis, neaiškios paskirties geležinio dirbinio fragmentas, titnago nuoskala (skiltuvas?) su retušo žymėmis, žalvarinis dvigubas diržo apkalas,  geležinis įmovinis kirvis, žalvarinė pasaginė segė daugiakampėmis galvutėmis, žalvarinė antkaklė užkeistais pastorintais ir kampuotais galais ir žalvarinė vytinė antkaklė su užkeistais kilpiniais galais, žalvarinis įvijinis žiedas iš keturių apvijų, žalvarinė grandinėlė iš dvigubų grandelių.

Be to, Milių kapinyne buvo rastas 10,5 cm ilgio peiliukas, kurio ašmenys 5,3 cm ilgio ir 0,5 cm pločio (ant įkotės žymios medinės rankenos liekanos), apyrankės gyvuliniais galais dalis. Ši apyrankė iš kitų išsiskiria lankelio užbaigimu – snukutis ištęsto ovalo pavidalo, plonėjantis į galą. Ausytė tik viena ir yra toje vietoje kur baigiasi trikampio skersinio pjūvio lankelis ir apyrankė susiaurėja, o toliau pradeda platėti jau ilgas snukutis. Ši apyrankė – aiškus gyvatės kulto atspindys. Tamsios žemės ir degėsių sluoksnyje rasta žiesto puodo šukė, puošta banguotiniu ornamentu, suardyto kapo Nr.5 įvairiose sampilo vietose – 7 žalvarinių įvijėlių fragmentai, kurie 5-22 mm ilgio ir 3-4 mm skersmens. Įvijėlės padarytos iš stačiakampio skersinio pjūvio juostelės, kurios plotis 1,5-2 mm. 1986-08-30 kapinyne atsitiktinai rasta apyrankės dalis.

1983 m. rugpjūčio mėn. archeologinės ekpsedicijos metu rasti radiniai yra laikomi Nacionaliniame muziejuje Vilniuje ir Mažeikių muziejuje (šiuos rado Z.Keršis ir A.Bertašius 1982 m. rudenį). Remiantis radiniais, kapinynas datuojamas VII-X a. 1983 m. surašytas Milių kapinyno pasas, apytikriai nustatytos ribos ir įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-1966). Apie 1987 m. buvo aptverti, pakabinta lentelė. Milių kapinyno ribas atžymėjo ir planą sudarė 1989-01-0 buv. visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto VISCHAGI vakarų filialas (viršininkas P.Janukėnas, inžinierius I.Petroliūnas). Paminklo teritorijoje draudžiami bet kokie statybos, žemės ir žemės ūkio darbai, išskyrus šienavimą. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998-05-19 nutarimu Nr.612 „Dėl nekilnojamų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais” paskelbtas saugomu paminklu ir suteiktas indeksas A778P.

== Literatūra ==
* Varnas A. Milių plokštinis kapinynas. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. - V., 1984. - P.106-108.
* Lietuvos istorijos metraštis. - V., 1985. - P. 150.

== Šaltiniai ==
<small>
* Lietuvos kultūros ministerijos archyvas: F.7, ap. 1, b. 400, l. 4-5*
* Varnas A. Milių kapinyno (Mažeikių rj.) 1983 m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita. - Vilnius, 1983. -  18 p. (yra Nacionalinio muziejaus archeologijos skyriuje, byla Nr.299). 
* Mažeikių rajono kapinių apskaitos duomenys (1989 m. lauko darbai). - P.20, 33.
</small>

[[Kategorija: Archeologija]]