Peržiūrėti šaltinį Mažeikių siuvyklos

'''MAŽEIKIŲ SIUVYKLOS'''. XX a. IV-to dešimtmečio pradžioje mažeikiškius rengė Latvių g. 10 gyvenęs siuvėjas Mykolas Augenas. Laisvės g. 2 gyveno kriaučius Ignas Galminas, kuris puošė ir moteris, ir vyrus. Nepriklausomybės g.7 vyriškų ir moteriškų drabužių siuvyklą turėjo Mykolas Končius. Vasario 16-osios g.1 įsikūrusioje vyriškų drabužių siuvykloje „London" Zofija Daugelienė siuvo vyriškus kostiumus, švarkus, kelnes ir liemenes.Čia sau drabužius siūdinosi turtingesni ūkininkai, dvarininkai, kunigai, valstybinių įstaigų tarnautojai.

Bažnyčios g.12 Jonas Maskolenka siuvo vyriškus ir moteriškus drabužius. Kankinių g.8, [[Vilimas Adomas|Adomo Vilimo]] siuvykloje, buvo siuvami uniforminiai vyriški ir moteriški kostiumai. To meto geležinkelininkai, muitininkai, policininkai, pasienio policijos ir kiti pareigūnai privalėjo vilkėti uniformas. Uniformas šventinėmis dienomis nešiojo šaulių, jaunalietuvių ir skautų organizacijų nariai. Uniformos buvo privalomos mokesčių, draudimo ir pašto įstaigų darbuotojams, įvairaus rango miškininkams, teisėjams ir prokurorams ir kt. Adomo Vilimo siuvykloje be jo dirbo dar 5 siuvėjai. Traukiantis naciams iš Mažeikių A.Vilimo siuvykla buvo padegta ir sudegė. Netrukus A. Vilimui buvo pasiūlyta Mažeikiuose steigti siuvyklą, siuvyklas-arteles, kooperatyvus, kurie vėliau reorganizuota į buitinį kombinatą. Iki 1975 m. A.Vilimas rūpinosi, kaip geriau ir gražiau aprengti mažeikiškius.

Apie 1930 m. [[Ruginis Jonas|Jonas Ruginis]] Labdarių gatvėje užsiėmė siuvėjo amatu. Siuvėjo amato mokėsi Žemalėje pas kriaučių. Abu vaikščiojo po kaimus pasiūdami kam kelnes, kam kailinius, baltinius, liemenę ar sijoną. Taip per keletą metų sukaupė pinigų ir nusipirko siuvamąją mašiną „Singer". Vėliau pats J.Ruginis šio amato pradėjo mokyti ir kitus jaunus žmones. Pas jį kriaučiaus amato mokėsi Radzys iš Troškučių k., svainis Petras Žulpa ir kt.

Vokiečių okupacijos metais Jono Ruginio mokiniai P.Žulpa ir Jonušas Mažeikiuose, Bažnyčios gatvėje, atidarė siuvyklą. R. Ruginis savo amatą specializavo - pradėjo siūti vyriškas kelnes. Savo gaminius tiekdavo į Glikmano ir Šliomavičiaus parduotuves. Mieste taip pat veikė žydo I.Vakso vyriškų ir moteriškų drabužių siuvykla, kurioje dirbo 10 siuvėjų. Vokiečių okupacijos metu J.Ruginis taisė susidėvėjusias vokiečių karininkų uniformas, o vėliau ir sovietinių karininkų. Po karo J.Ruginis visais būdais buvo spaudžiamas stoti į Mažeikių siuvėjų artelę, bet perėjo dirbti [[Mažeikių muziejus|muziejaus]] prižiūrėtoju - sargu.

== Šaltiniai ==
<small>
* Algimantas Muturas. Tarpukario mažeikiškius puošė siuvėjai iš prigimties // Santarvė. - 2010. - Rugsėjo 4. - Nr. 99. - P. 10.
</small>

[[Kategorija: Buitis]]