Peržiūrėti šaltinį Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia

[[Vaizdas:Gimnazijos baznytele.MKE.jpg|thumb|right|230px|Šv. Aloyzo bažnyčia]]
[[Vaizdas:Gimnazijos koplycia.Misias atnasauja kun.Baltiejus 1944 m.MKE.jpg|thumb|right|230px|Mišias atnašauja kun. Vladas Baltiejus 1934 m.]]
[[Vaizdas:Koplytele prie gimnazijos.jpg|thumb|right|230px|Koplytėlė prie bažnyčios]]
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|230px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Družinskas]]
'''MAŽEIKIŲ ŠV. ALOYZO BAŽNYČIA, vad. Gimnazijos bažnytėlė, Gimnazijos koplyčia'''. Buvo tarp dabartinės [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos]] sporto salės ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Savivaldybės]] pastato. Veikė vietoj čia buvusios [[Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė|Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės]] nuo 1927 m. iki 1961 m. Pastatas nugriautas 1961 m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Družinskas).

== Istorija ==
Po I pasaulinio karo čia stovėjusios cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos namą su visais trobesiais, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis suremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia ir penkta klasės, progimnazijos raštinė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 

1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekieno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę. Toji cerkvė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazijai. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|medinė bažnytėlė]] nesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnytėlę. 

1944 m. Šv. Aloyzo bažnyčia uždaryta, joje įrengiamas sandėlis, o visa vidaus įranga išvežta į [[Leckava|Leckavą]]. Čia, po gaisro atstačius bažnyčią, visa buvusi bažnytėlės įranga panaudota [[Leckavos bažnyčia|Leckavos maldos namams]].

1961 m. bažnytėlė buvo visai nugriauta. Nugriovus gotikinio stiliaus buvusią koplytėlę prie bažnyčios, jos dalys liko po civilinės metrikacijos biuro pamatais. Buvo nutrauktas kapelionų darbas, nebedėstoma tikyba. Dabar šioje vietoje stovi akmuo Lietuvos 1000-mečiui, altoriaus vietoje auga ąžuolas, kurį vienas mažeikiškis pasodino vietos įamžinimui.

Mažeikiškis Vytautas Gargasas, giminaičio įpareigotas įamžinti Šv. Aloyzo bažnytėlės buvimo vietą, pas tautodailininką Praną Dužinską iš Tryškių užsakė stogastulpį. 2004-11-19 Mažeikių šv. Jėzaus širdies bažnyčios kunigas Vytautas Dvaržeckis ir Stačiatikių cerkvės tėvas Nestoras stogastulpį pašventino.  

==Kunigai, kapelionai==
* Dominykas Žukauskas, 1919-1921
* Teodoras Radžius, 1921-1923
* Juozas Dabužinskas, 1923-1924
* Juozapas Tautkus, 1924-1934
* Vincentas Čaplinskas, 1931-1935
* Vladislovas Baltiejus, 1934-1938
* J. Beinorius, 1939-1940
* Juozapas Tadarauskas, 1941-1942
* Alfonsas Klimavičius, 1942-1944

[[Kategorija: Kulto pastatai]]