Peržiūrėti šaltinį Klemensas Skabeika

'''SKABEIKA KLEMENSAS''' (g. 1884-08-12 [[Knabikai|Knabikų]] k. - m. 1951-12-12 Kudirkos Naumiestyje; palaidotas Raseiniuose), agronomas, pedagogas, lietuviškų elementorių autorius. 

Motina Gaudėšytė kilusi iš [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] k. Anksti netekęs tėvų, jis su savo seseria buvo globojamas senelių, gyvenusių Viekšnių valsčiuje.  Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Šiaulių gimnazijoje, kurią baigė 1905 m. 1907-1916 m su pertraukomis Tartu universitete studijavo agronomiją. Jo studijų draugai buvo M. Biržiška, M. Račkauskas, V. Lašas. 1906 m. K. Skabeika pradėjo pedagogo darbą privačioje V. Zubovo lietuviškoje mokykloje Medemrodėje (Akmenės raj.). 1915-1917 m. Peterburge buvo Centrinio lietuvių komiteto pabėgėliams šelpti kultūros - švietimo sekcijos vedėjas. 1918 m. grįžęs į Nepriklausomą Lietuvą ir turėdamas agronomo specialybę, dirbo Žemės ūkio ministerijos įgaliotiniu (vyr. agronomu) Kretingos ir Mažeikių apskrityse. 1920 m. buvo išrinktas Steigiamojo seimo nariu, priklausė valstiečių liaudininkų blokui. Nuo 1920 m. iki mirties K. Skabeika vėl dirbo pedagoginį darbą. 1920-1944 m. vadovavo Raseinių Žemės ūkio mokyklai, nuo 1944 m. Raseinių gimnazijos mokytojas, direktorius, švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėjas. 1951 m. dar mokytojavo Kudirkos Naumiestyje, bet čia porą mėnesių pasirgęs mirė.

Bendradarbiavo spaudoje: „Vilniaus žinios", „Lietuvos ūkininkas", „Žemė", „Žemdirbys", „Mokykla", „Sietynas" ir kt. Tuose leidiniuose rašinėjo  dar studentaudamas nuo 1907 m. Daugiausia rašė mokyklos ir žemės ūkio klausimais. Pasirašinėjo slapyvardžiais Kl.Sk., Kl.V., Kl. Vaisgamtis. 

K. Skabeika plačiai žinomas savo pirmaisiais lietuvių kalbos vadovėliais pradinei mokyklai. Išleido šiuos leidinius: elementorius - „Mano akiniai" (skaitymo ir rašymo mokslas) 1914 ir 1920 m., „Kas skaito, rašo - duonos neprašo" 1909, 1913 m. (3 leid. 1916 m. Maskvoje), „Pirmieji žingsniai" 1916 m. (Petrapilyje), vaikų skaitinius - „Kirmėlaitė, Ramunėlė ir Linai" (vertimas) 1917 m., „Mūsų dainelės" 1917 m. (abi Petrapilyje). Elementoriams iliustruoti autorius kvietėsi žymius anų laikų dailininkus P. Rimšą, A. Varną, J. Zikarą ir kt. 

K. Skabeika pirmasis iš lietuvių pedagogų mėgino tyrinėti vaikų interesus ir polinkius, pirmasis Lietuvos pedagoginėsminties istorijoje bandė atsakyti į klausimą, kokie turi būti lietuviško elementoriaus skaitiniai turinio ir formos atžvilgiu (Mokykla, 1910, Nr. 3, p. 20-21).

K. Skabeika buvo ir ūkininkų patarėjas. Jis nemažai yra nuveikęs žemės ūkio mokslo populiarinimo srityje. Išleido knygas: „Piktžolės ir jų naikinimas" (1913 m.), „Pievos" (1924 m.), „Dirvožemis" (1925 m.) ir kt. 

Po I-ojo pasaulinio karo, apie 1919-1921 m., K. Skabeika atostogų metu dažnokai atvažiuodavo į Viekšnius ir apsilankydavo mokyklos vakarėliuose, kartais vakaro rengėjams padėdavo ir savo patarimais.
== Šaltiniai ==
<small>
* Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 209.
* Mažeikių rajono liaudies švietimo istorija: (Prisiminimai). /Sud. A. Poškus. - 1982. - P. 61-63.
* Poškus A. Pedagogas ir ūkininkų patarėjas // Būdas Žemaičių. -1998. - Nr. 29. 
* Poškus A. Mokykla - kaimo švyturys // Būdas žemaičių. - 1999. - Rugsėjo 14. - Nr. 70. - P. 6.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1962. - T. 27. - P. 520.
* Poškus A. Kraštotyros medžiaga. - Mažeikiai. 
</small>

[[Kategorija: Pedagogai]]
[[Kategorija: Knabikai]]