Peržiūrėti šaltinį Julijonas Kasperavičius

[[Vaizdas:Kasperavicius Julijonas.jpg|thumb|right|200px|Julijonas Kasperavičius]]
'''KASPERAVIČIUS JULIJONAS IPOLITAS''' (g. 1865 m. [[Viekšniai|Viekšniuose]] - m. 1933-10-1818 Kretingoje), kunigas, publicistas, religinių raštų rengėjas, knygnešys.

Mokėsi Kretingoje, Jelgavoje ir Varniuose. 1892 m. baigė Saratovo kunigų seminariją. Kunigavo Saratove. 1897 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas vikaru į Kupiškį. Kupiškyje dirbo drauge su kun. Felicijonu Leliu, iš kurio gaudavo lietuviškos spaudos. Padėjo F.Leliui organizuoti lietuviškus vaidinimus, platinti lietuvišką spaudą. Šeštadieniais ir sekmadieniais abu važiuodavo į kaimus. Susirinkusius į didesnį ūkį žmones padalydavo į dvi grupes: F.Lelis jaunesniuosius mokydavo skaityti, rašyti, aritmetikos, o su vyresniaisiais J.Kasperavičius kalbėdavosi apie ūkio reikalus. Klebonas J.Laukavičius jau buvo senas ir nepatenkintas, kad jaunieji vikarai sekmadieniais palieka jį vieną bažnyčioje, pasiskundė vyskupui. Po metų J. Kasperavičius iškeltas į Kelmę, vėliau į Upytę (Panevėžio r.). Kunigaudamas Upytėje 1902 m. išvertė ir išspausdino Tilžėje savo lėšomis gegužinių maldų knygelę A.Mudzarelio Naująjį mojinį vainikėlį (15 000 egz.), kurią platinti padėjo ir jo sesuo [[Knabikaitė-Zabulionienė Bronė|Bronė Knabikaitė-Zabulionienė]]. Knygą dalydavo veltui. Pats už išleidimą sumokėjo 300 rb. Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Vilniaus žiniose, Šaltinyje, Draugijoje, Viltyje. Kunigavo Palangoje, Rietave. 1926 m. įstojo į pranciškonų vienuolyną, gyveno Kaune. Paskutinius gyvenimo metus praleido Kretingoje. 

== Šaltiniai ==
<small>
* Knygnešys. - T. 2.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston. - T. 11.
* Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama. – Šiauliai, 2003.
</small>

[[Kategorija: Knygnešiai]]
[[Kategorija: Kunigai]]
[[Kategorija: Viekšniai]]