Peržiūrėti šaltinį Domininkas Paulavičius

'''PAULAVIČIUS DOMININKAS''' (1813-1848), [[Pavirvytė|Pavirvytės]] dvaro savininko [[Paulavičius Juozapas (1804 m.)|Juozapo Paulavičiaus]] brolis.

Vadintas Adomėliu, buvo su kuprele. Bendravo su kumečiais, todėl savo brolio buvo nemėgiamas. 1848 m. Pavirvytės dvare ant beržo pasikorė. Jį palaidojo Gudų pušynėlyje. Yra akmuo, jame iškaltas kryžius. Tačiau neaišku ar D. Paulavičius tebėra ten palaidotas, ar perkeltas kitur. Stefanija Olšauskytė-Urbonienė (g. 1923 m. Pievėnuose) su  vaikais tą akmenį pakėlė, nuvalė, iškirto krūmus ir pasodino rožę. Gudų pušynėlyje prie kelio ji pakabino koplytėlę D. Paulavičiaus atminimui. 

== Pasakojimas ==

Adomėlis labai gerai sugyveno su Pavirvytės dvaro skerdžiumi, kuris mokėjo lenkiškai. Naktį, kada skerdžius ganydavo arklius, Adomėlis ateidavo pas jį, įlįsdavo į būdą ir šnekėdavos per visą naktį. Vieną vakarą skerdžius žiūri — ateina pas jį Adomėlis. Kaip visuomet, sulindo į būdą ir šnekėjosi iki aušros. Kai tik skerdžius norėdavo eit arklių pažiūrėt, Adomėlis nuramindavo — niekur neis tie tavo arkliai. Kai pradėjo aušti, Adomėlis pasakė, kad jam jau laikas eiti, atsisveikino ir išėjo. Ir tik tada skerdžius prisiminė, kad Adomėlis jau palaidotas. Tik tada išsigando. Žiūri — ir arkliai išsigandę, susigrūdę į būrį, žvalgosi ir prunkščia. Skerdžius nuo tos nakties arklių nebeganė.

== Šaltiniai ==
<small>
* Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58. 
* Pavirvytės dvaro legenda: Viekšnių krašto sakmės [7]: Pagal Stefanijos Olšauskytės-Urbonienės, gimusios 1923 m. Pievėnuose, gyvenusios Skleipių dvare ir Gudų kaime, dabar gyvenančios Viekšniuose, pasakojimus parengė Bronius Kerys // Vienybė. — 1999. — Lapkr. 11. 
* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
</small>

[[Kategorija: Dvarininkai]]