Peržiūrėti šaltinį Benediktas Koncevičius

[[Vaizdas:Picture 264 resize.jpg|thumb|right|260px|Kunigo Benedikto Koncevičiaus kapas Viekšnių senosiose kapinėse]]
[[Vaizdas:Picture 270 resize.jpg|thumb|right|260px|Antkapinė plokštė ant kunigo Benedikto Koncevičiaus kapo]]
'''KONCEVIČIUS BENEDIKTAS, Benediktas-Stanislovas Končius''' (g. 1836-10-27 Žiogaičių k., Viekšnių parapijoje - m. 1883-03-08; palaidotas [[Viekšnių kapinės|Viekšnių senosiose kapinėse]]), kunigas.

Tėvai - valstiečiai Jonas ir Julijona Sarakauskaitė Končiai. Benedikto Koncevičiaus kilmė, be abejo, turėjo užkirsti kelią į kunigų seminariją, bet, žinant Antano Baranausko ir Simono Daukanto „tapimo bajorais“ istorijas, visko gali būti, kad motinos pusė nebuvo visai valstietiška. Tiesa, su statusu buvo pakeista ir pavardė į '''Koncevičiaus'''. Pagal jo mirties metriką, kurią 2018 m. rado Janina Leonavičienė-Paplauskaitė, jis bažnyčiai ištarnavo 23 metus, vadinasi įšventintas buvo apie 1860 m. Ten parašyta, kad 1883 m. kovo mėn. 8 dieną Viekšnių mieste mirė Tobolsko klebonas (курать) nuo džiovos, 47 m. amžiaus, tarnyboje išbuvęs 23 metus. Jo kūną palaidojo kovo 11 d. vietinis vikaras Aleksandras Vailavičius parapijos kapinėse. Ant antkapio apatinės dalies yra užrašas „Čekų k.“. Kol kas šis užrašas liks nesuprastas, nes turime ir jo gimimo ir mirties vietas, tad neaišku, kas velionį riša su Čekų kaimu.

1843 m. Gubernatorius leido Tobolske (Rusija) katalikų bendruomenei pasistatyti bažnyčią. Pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta 1848 m., o bendruomenė įforminta kaip parapija tik 1868 m. Joje jau 5 metus šventiko pareigas ėjo iš Lietuvos atsiųstas jaunas žemaitis kunigas Benediktas Koncevičius. Šiuo metu vėl veikiančios bažnyčios internetiniame puslapyje yra išvardinti visi šioje šventovėje tarnavę kunigai, bet Koncevičius tarsi buvo vyskupo užmirštas ir jį iš savotiškos tremties sugrąžino tik negailestinga liga. Bažnyčios muziejiniame įraše yra klaida: parašyta, kad Koncevičius ėjo klebono pareigas net iki 1884 m. gegužės, tačiau jis jau 1883 m buvo miręs.

1891 m. paskirtas naujas klebonas Vincentas Pržesmickis (Викентий Пржесмыцкий), kurio rūpesčiu 1893 m. buvo gautas Gubernatoriaus leidimas statyti Tobolske akmeninę bažnyčią. Su sąlyga, kad pinigai bus renkami tik vienerius metus ir tik Tobolsko gubernijoje. O, kaip gi… Pinigai slapčiausiais būdais keliavo iš visos Rusijos! Ypač dosniai statybas parėmė vieno lietuviškos dvarininkijos atstovo, turtingo Rusijos pramonininko ir pirklio našlė Anželika Poklevskaja-Kozioll ( Альфонса Поклевского ), perdavusi komitetui 3000 rublių. Bažnyčia suprojektavo varšuvietis architektas Konstantinas Vaicekauskas (Константин Войцеховский). Nors visos sąlygos buvo įvykdytos, gubernija neskubėjo. Kertinis akmuo buvo pašventintas tik po 3 metų – 1897 m. Statybos baigtos 1905 m., Gubernijos komisija parašė verdiktą, kad „Cerkvė atitinka visus keliamus reikalavimus ir joje gali vykti pamaldos“, tačiau leidimas pašventinti ir pradėti parapijiečiams rinktis į pamaldas buvo gautas dar po 2 metų. Tarnybon stojo klebonas Vincentas Pržesmickis ir naujas vikaras Vladislovas Kaminskis. Jiedu atidarė mokyklą prie bažnyčios katalikų vaikams, pastatė naujus parapijos namus, įkūrė komitetą vargstantiems katalikams šelpti…
Karas, naujos tremtys, belaisviai, šiltinė, tuberkuliozė, plaučių uždegimas – tai Tobolsko žemės kasdienybė tarnystę Šventos Trejybės bažnyčiai perėmus klebonui Jonui Bulai (Иоанн Булло) . Po to – revoliucija. Parapija 1923 m. panaikinta, bažnyčios bokštai nugriauti, joje įkurta darbininkų valgykla, nuo 1950 m. - kino salė. 

1993 m. bažnyčia gražinta tikintiesiems, 2004 m. baigta restauruoti, už vokiečių piliečių paaukotus pinigus joje pastatyti vargonai, gražiai sutvarkyta aplinka dabar traukia turistus ir miesto svečius į dažnus koncertus. Šiuo metu rotacijos principu į šią nuošalią bažnytėlę kunigai skiriami dažniausiai iš Lenkijos.

Štai tokioje vietoje ir tokioje bažnytėlėje, su tokiais ypatingais savo parapijiečiais 20 metų koja kojon per visas negandas praėjo mūsų Žemaitijos vaikas Benediktas-Stanislovas Končius-Koncevičius ir grįžęs atgulė ant kalno Viekšnių senose kapinėse šalia Ventos upės.

Be jau minėtų kunigų Tabolske iki revoliucijos tarnavo: vikaras Dominykas Mašiauskas (16 metų, atrodo, kad tuo pačiu metu, kaip ir Koncevičius), Jurgis Valašinskas, Aleksandras Liudavičius, Juozapas Veryga, Levas Svetopolsk-Mirskij, Juozapas Underis (Ундернс), Stanislovas Kibirkštis, Vincentas Kauza, Jonas Bula (Булло).

Viekšnių senosiose kapinėse ant jo antkapinio kryžiaus yra toks užrašas: „Cze ełs klebons tabołskas bazniczes Benediktas Koncewicze, giemes 1836 m. 30 spale, mere 1883 m. 8 d. kowa. Bowa gimema Weiksznu parapiyes”.

== Šaltiniai ==
<small>
* Janina Leonavičienė-Paplauskaitė. Paslaptingasis Tobolsko klebonas / [https://www.facebook.com/jana.leo.pa/posts/1990600661021323] (žiūrėta 2018-08-13).
* Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4. 
</small>

[[Kategorija: Kunigai]]