Peržiūrėti šaltinį Česlovas Kontrimas

[[Vaizdas:Kontrimas Ceslovas.MKE.jpg|thumb|right|210px|Česlovas Kontrimas]]
'''KONTRIMAS ČESLOVAS''' (g. 1902-05-23 [[Dapšiai|Dapšių]] k. - 1989-05-27 Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse), dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1977 m.).

Besimokydamas Liepojos gimnazijoje pas žymų lietuvių akvarelistą įgijo pirmuosius meno pažinimo pagrindus. Po I-ojo pasaulinio karo grįžo į Dapšius ir čia mokė vaikus rašto ir piešimo. Sulaukęs septyniolikos metų tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. 1928 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio bei Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio atminimo medaliais. 1921 m. mokėsi Telšių gimnazijoje, čia artimai bendravo su filosofu ir rašytoju Vydūnu, parengė jo dramos spektaklio scenovaizdį. 1922–1929 m. Kauno meno mokykloje studijavo grafiką pas Adomą Galdiką, Kajetoną Sklėrių, šis paskatino lieti akvareles.

Č. Kontrimas 1923–1945 m. dėstė piešimą Kauno, Pasvalio, Mažeikių, Telšių mokyklose. 1940-1945 m. dirbo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], 1942-1945 m. vadovavo gimnazijos [[M.K. Čiurlionio dailės būrelis|M.K.Čiurlionio dailės būreliui]]. 1946–1977 m. dirbo Kauno meno vid. mokykloje; čia buvo įkūręs dailės būrelius ir išugdė daug žinomų dailininkų: V. Jonynas, A. Savickas, A. Lūkštas, J. Švažas, B. Jokūbonienė, V. Ajauskas, V. Antanavičius, A. Martinaitis. Studijų tikslais lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Čekslovakijoje, Švedijoje. Č. Kontrimas yra Kauno vidurinės dailės mokyklos, dabartinės Dailės gimnazijos įkūrėjas, organizatorius ir pirmasis direktorius (1946-11-06 - 1950-08-30). 1946 m. buvo Kauno „Dailės“ kombinato direktoriaus pavaduotojas. Dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje. 
Kaune su pertraukomis gyveno ir kūrė daugiau nei 60 metų, 1986 m. persikėlė į Vilnių. Ilgus metus buvo bene vienintelis dailininkas Lietuvoje, visiškai pasišventęs akvarelės menui. Dažnesnės temos – gamtos panoramos, senieji paminklai, gimtosios Žemaitijos vaizdai. Nutapė S. Daukanto, Vydūno, Maironio portretus. 

Parodose dalyvavo nuo 1926 m.: Kaune (1939, 1972, 1977, 1982), Vilniuje (1962), Šiauliuose (1982) surengė individualias akvarelės ir ekslibrių parodas (iš viso apie 100). Sukūrė apie 2000 akvarelių – daugiausia peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų, portretų, apie 400 ekslibrių; apipavidalino Telšių teatro spektaklių, parašė straipsnių dailės klausimais. Jo kūrinių yra įsigiję žymiausi Lietuvos muziejai, privatūs asmenys, užsienio kolekcionieriai. 1930 m. pirmąją menininko akvarelę įsigijo poetas ir kunigas Maironis. 

Č. Kontrimas paliko nemažai rašytinės medžiagos. Įdomi jo dokumentinė gimtojo kaimo kronika. Iš viso nupiešė daugiau kaip 1700 lietuviškų kryžių – „saulučių“. 1991 m. išleista jo knyga „Lietuvos geležiniai kryžiai“. Rankraščiuose liko atsiminimai apie tarpukario Lietuvą, žymiausius kultūros žmones. 1990 m. dalis šių memuarų išspausdinta Mažeikiuose. Medžiagą memuarams Č. Kontrimas rinko nuo pat jaunystės. Tai – datuoti dienoraščiai, kelionių įspūdžiai, dokumentinė bei foto medžiaga. 1960 m. jis ėmėsi rašyti išsamius memuarus – „Gyvenimo kelionė“. Tai – bent 10 tomų rankraščių su paties Č. Kontrimo iliustracijomis bei fotografijomis. Rankraščiai apima ne tik dailininko gyvenimo ir kūrybos kelią, bet ir ištisą istoriją apie gimtąjį kaimą, Kauno meno kūrimosi istoriją, jo paties pedagoginę veiklą. Aprašomi amžininkai, su kuriais jam teko bendrauti ar susirašinėti – žymūs Lietuvos žmonės. 

Č. Kūrybai būdinga lyrinė nuotaika, gamtos poetizavimas, ryškios ir skaidrios spalvos, dekoratyvūs jų deriniai.

1981 m. Č.Kontrimo sodyboje Dapšių k. buvo atidaryta galerija-muziejus, bet, nelikus kam pasirūpinti apsauga, ekspozicija uždaryta. Dabar prie pagrindinio kelio neliko nė rodyklės, nukreipiančios į dailininko sodybą.

== Bibliografija ==
* Akvarelės. - Vilnius, 1972.
* Česlovas Kontrimas (parengė Antanas Stravinskas). Lietuvos geležiniai kryžiai. - Vlnius, „Mintis“, 1991. - 221 p.
* Kontrimas Č. Geležinės viršūnės // Kultūros barai. - 1989. - Nr. 8. 
* Kontrimas Č. Gyvenimo kelionė: (Memuarai). - V., 1990. - 60 p.

== Šaltiniai ==
<small>
* Biobibliografinis žodynas. - Mažeikiai: MCB, 1994. - P. 64.
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 370.
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. - T. 12. - P. 401.
* Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1968. - T. 2. - P. 190.
* Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė. Žodis mokytojui // Literatūra ir menas. - 1989. - Birž. 3.
* Poškus A.Padagogai Česlovas Kontrims, Vytautas Krulickas, Julija Janišauskaitė (Kraštotyrinis darbas). - Mažeikiai, 1986.
</small>

== Nuorodos ==
* [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/kontrimas.lt.htm Česlovas Kontrimas: Eilutės iš autobiografijos. Mintys apie Česlovo Kontrimo kūrybą. Česlovo Kontrimo memuarų fragmentas] 
* [http://www.daile.kaunas.lm.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=3&Itemid=4 Kauno dailės gimnazija: Česlovas Kontrimas]
* [http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/straipsniai/1633.htm Žemaitija: Česlovas Kontrimas]

[[Kategorija: dailininkai]]
[[Kategorija: Dapšiai]]