Viekšnių šaulių būrys

Straipsnis šiuo metu rašomas.

Viekšnių šaulių ugniagesių komanda 1929 m.

Viekšnių šaulių būrio vadas Kazys Pocius

VIEKŠNIŲ ŠAULIŲ BŪRYS. 1918 m. rudenį Viekšnių miestelyje gyvenęs karininkas Gudzinskis sukvietė žmones ir išrinko valsčiaus komitetą. Komiteto nariui M. Žilinskiui buvo pavesta burti „garbės miliciją". Manoma, kad 1919 m. lapkričio 12-13 d. viekšniškai milicininkai savanoriai dalyvavo sprogdinant geležinkelio tiltą ruože Papilė-Viekšniai. Šauliai Viekšniuose greičiausiai ėmė kurtis 1920 m. rudenį. 1926 m. spalio mėn. Viekšnių šauliai kartu su kitais būriais dalyvavo šaulių manevruose, miestelio aikštėje įvyko šaulių paradas. 1930 m. Viekšniuose jau veikė šaulių ir jaunalietuvių bibliotekos. Rugpjūčio mėnesį įvykusiame būrio susirinkime į šaulių gretas buvo priimta grupelė jaunų viekšniškių ir kunigas Sakutis. Susirinkimo dalyviai įpareigojo būrio valdybą kreiptis į Viekšnių savivaldybę, kad ši skirtų žemės sklypą šaulių namų statybai.

1931 m. įvykusiame Viekšnių šaulių būrio susirinkime buvo nutarta steigti būrio ugniagesių komandą]] ir artimiausiu metu suruošti viešą vakarą. Per Velykas suruošto vakaro pelnas buvo paskirtas besikuriančiai šaulių aviacijai paremti.

1941 m. dalis Viekšnių šaulių stojo į kovą su besitraukiančiais raudonosios armijos daliniais. Šaulys Kazys Dargis iškėlė lietuvišką Trispalvę, tačiau jį netikėtai sučiupo raudonarmiečiai ir pakorė upelio pakrantėje. Šauliai užėmė visas valsčiaus įstaigas. . Šaulys Bronius Tėvelis birželio 14 d. buvo areštuotas ir atskirtas nuo šeimos. Dalis viekšniškių įsijungė į Tėvynės apsaugos rinktinę. Baigiantis antrajam pasauliniam karui, dalis šaulių išėjo į mišką, kiti pasitraukė į Vakarus. Nemažai šaulių ir jų šeimos narių buvo išvežta į Rytus. Šaulys Pranas Tenys, valsčiaus viršaitis, 1944 m. rudenį buvo suimtas, išvežtas į Kauną.

Svarbesnės datos

• 1931 m. gegužės mėn. susibūrė Viekšnių moterų šaulių būrys, o liepos mėn. jau suruošė gegužinę su vaidinimais, šokiais ir žaidimais.
• 1931 m. būrio vadovybė organizavo šaudymo pratybas-varžybas, kurioms vadovavo rinktinės vadas J. Mažylis. Geiausiai sekėsi šiems šauliams - Stulpinui, Čaplinskui, Piščikui, Karčiui (Kartis).
• 1931 m. pab. išrinkta Viekšnių šaulių valdyba. Jos pirmininku tapo Kondratavičius, vicepermininku - Venckus, pavaduotoju - Rulys, iždininku - Kartis, bibliotekininku (knygininku) - Valmeris. Kontrolės komisijos pirmininku išrinktas Čaplinskas, nariais F. Kazirskas ir Giržadas.
• 1933 m. kuopos vadas, atsargos jaunesnysis leitenantas J. Tumosa pradėjo skaityti paskaitas. Paskaitų pasiklausyti ateidavo ne tik būrio šauliai, bet ir miestelio gyventojai.
• 1935 m. kovo 3 d. savivaldybės surengtame baliuje varguomenei šelpti pirmą kartą pasirodė Viekšnių šaulių choras. Chorui dirigavo šaulys Jakubauskas..
• 1935 m. gruodžio mėn. įsisteigė būrio sporto klubas.
• 1937-10-17 įvyko Mažeiki-Viekšnių rajono šaulių manevrai. Viekšniškiams šauliams vadovavo atsargos jaunesnysis leitenantas Rastauskas.
• 1939 m. sausio mėn. būrio valdyba turbūt paskutinį kartą svarstė savų namų staybos reikalus
• 1940 m. rugpjūčio 14 d. šaulių žemės sklypas, kuriame buvo įrengta sporto aikštelė, buvo perduota naujai valdžiai. Perdavimo aktą pasirašė laikinai dar einantis šaulių būrio vadas Kazys Pocius, padėjėjas V. Taučius, Viekšnių milicijos vachmistras V. Smilgys, viršaičio atstovas Domas Žukauskas.

Būrio vadai

• Kazys Pocius, 1935 m. rugsėjo mėn. -
• Antanas Bučys, 1938 m. birželio mėn. -

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

1918 m. spalio mėnesį, krašte dar vykstant karo veiksmams, Viekšnių apylinkėse pradėjo siautėti plėšikai ir vagys. Miestelyje gyvenęs karininkas Gudzinkis sukvietė žmones ir išrinko valsčiaus komitetą.1 Komiteto nariui M.Žilinskiui buvo pavesta burti „garbės miliciją“. Šiandieną jau turbūt nebeįmanoma sužinoti ar 1919 m. lapkričio 12-13 d., viekšniškiai milicininkai savanoriai dalyvavo sprogdinant geležinkelio tiltą ruože Papilė-Viekšniai. Aišku tik tiek, kad nuo to laiko Viekšnių apylinkėse nebeliko bermontininkų. Matomai jau nebepavyks išsiaiškinti kas buvo tie tilto sprogdintojai. Nepavyko aptikti žinių kas ir kada Viekšniuose subūrė pirmuosius šaulius. Jeigu pavyktų sužinoti, kad Bronius Tėvelis gimęs Juodeikių kaime, Žibikų valsčiuje, tikrai buvo Mažeikių 119 būrio šaulys nuo 1920 m. spalio 12 d., o numerį 119 turėjo besiburiantys į šaulių būrį viekšniškiai, tai minimą datą galėtume laikyti Viekšnių šaulių būrio veiklos pradžia.2 Kūrimosi pradžia matomai buvo lėta ir sunki. Iki 1920 m. Viekšniai buvo stambus valsčiaus centras savo teritorija beveik prilygęs visai, tik susikūrusiai Mažeikių apskričiai. Kai 1919m. Mažeikiai tapo apskrities centru, iš Viekšnių išsikėlė visos valstybinės įstaigos ir organizacijos, inteligentija.

Žinoma, kad 1926 m. spalio mėnesį apylinkėse vyko rajoniniai šaulių manevrai. Juose manytina dalyvavo Akmenės, Mažeikių, Laižuvos, Viekšnių šauliai pėstininkai ir moterys šaulės sanitarės. Po manevrų miestelio aikštėje įvyko šaulių paradas. Jį priėmė rinktinės vadas ir valdybos pirmininkas. Vaišingi viekšniškiai manevravusiems šauliams suruošė bendrus pietus. Buvo suvalgyta net 80 kg mėsos. Pietų metu ir vakare įvykusio pasilinksminimo metu buvo pasakyta daug kalbų. 3 1930 m. Viekšniuose jau veikė šaulių ir jaunalietuvių bibliotekos. Rugpjūčio mėnesį įvykusiame būrio susirinkime į šaulių gretas buvo priimta grupelė jaunų viekšniškių ir kunigas Sakutis. Susirinkimo dalyviai įpareigojo būrio valdybą, kad ši kreiptųsi į Viekšnių savivaldybę, kad ši išskirtų žemės sklypą šaulių namų statybai. 4

1931 m. įvykusiame būrio susirinkime, kuriam pirmininkavo Andriuškevičius, sekretoriato Majauskas, buvo nutarta steigti būrio ugniagesių komandą ir artimiausiu metu suruošti viešą vakarą. Per Velykas suruošto vakaro pelnas buvo paskirtas besikuriančiai šaulių aviacijai paremti. 5

Gegužės mėnesį susibūręs Viekšnių moterų šaulių būrys, liepos mėnesį, Juodeikio pušyne, ant Ventos upės kranto, suruošė gegužinę su vaidinimais, šokiais ir žaidimais. Gegužinėje dalyvavo daug aplinkinio jaunimo ir Lietuvoje besilankančių lietuvių amerikiečių jaunimo būrelis. Visą tvarką gegužinėje palaikė moterys šaulės. 6

Netrukus iš Viekšnių vyrai šauliai toje pačioje vietoje suruošė gegužinę su „laimės šulniu“ , kuriam „fantus“ paaukojo patys šauliai. Šaulės moterys suruošė turtingą bufetą. Prasidėjusi labai smarki audra sutrukdė gegužinei. Renginys buvo perkeltas į miesto salę. Buvo parodytas spektaklis „Meilė – mirties šmėkla“, kurį režisavo Drasutis, o atliko šaulių būrio „dramos mėgėjų sekcijos“ šauliai. Gauta 89 lt pelno. 7

Būrio vadovybė organizavo šaudymo pratybas – varžybas. Joms vadovavo rinktinės vadas J.Mažylis. jose dalyvavo visi būrio šauliai. Geriausiai pasisekė Stulpinui, Čaplinskui, Piščikui, Karčiui (Kartis). 8

Metų gale įvykusiame susirinkime buvo išrinkta valdyba, pirmininku – Kondratavičius, vicepirmininku – Venckus, pavaduotoju – Rulys, iždininku – Kartis, bibliotekininku (knygininku) – Valmeris. Kontrolės komisijos pirmininku išrinktas Čaplinskas, nariais Fl.Kazirskas ir Giržadas. Vėl buvo svarstytas žemės įsigijimo klausimas. 9 Šaulys J.Blažys daugiausia išplatino centro valdybos organizuotos loterijos bilietų.

1933 m. kuopos vadas, atsargos jaunesnysis leitenantas J.Tumosa pradėjo skaityti paskaitas – „Apie kautynių dujas“. Paskaitų pasiklausyti ateina ne tik būrio šauliai, bet ir miestelio gyventojai. Vienos tokios paskaitos metu, tylos minute buvo pagerbtas Vl.Putvinskio ir būrio šaulio Pranaičio atminimas. 9 Viekšniškiai šauliai nutarė suburti styginių instrumentų orkestrą. Šį darbą atlikti pavedė pradinės mokyklos mokytojui, šauliui Broniui Tėveliui. Kaip šį pavedimą pavyko mokytojui atlikti nelabai aišku. Vieni senbuviai viekšniškiai esą girdėję, kad kažkoks orkestrėlis lyg tai ir buvo ir grojo gegužinėse, kiti teigia, kad buvęs tik šaulių pučiamųjų instrumentų orkestras. Visi vieningai teigia, kad žiemos metu, ant Ventos upės ledo šauliai įruošdavo čiuožyklą, prie kurios esančiame namelyje buvo galima išsinuomoti net pačiūžas. Šauliai vyrai rūpinosi čiuožykla ir orkestrų reikalais, o šaulės moterys organizavo pirmosios medicininės pagalbos ir priešdujinės apsaugos kursus, o mokytoja šaulė Milčienė skaitė paskaitas apie „tvarkingumą.“ Baigiantis metams šauliai paruošė ir parodė J.J.Zalp spektaklį „Valkata“. 1935 m. kovo 3 d. savivaldybės surengtame varguomenei šelpti baliuje pirmą kartą pasirodė Viekšnių šaulių choras. Chorui dirigavo šaulys Jakubauskas. 10

Viekšniuose apsilankė Kauno šaulių eksperimentinio teatro artistai ir parodė operetę „Sukeista meilė“. Rugsėjo mėnesį buvo paskirtas naujas būrio vadas K.Pocius. Pagyvėjo būrio veikla. Kas antras sekmadienis buvo pradėtos skaityti paskaitos „ideologinėmis ir karinėmis“ temomis. Pradėti vykdyti šaulių „rikiuotės ir lauko“ pratimai. Naujojo vado iniciatyva iš gyventojų buvo gauta arba supirkta iš pirmojo pasaulinio karo užsilikusių 30 kariškų šalmų. Juos nusivalę ir nusišvietę būrio šauliai prisitaikė nūdienos reikalams.11 1935 m. laikraštyje „Lietuvos aidas“, Nr. 1, kovo 2 d. provincijos kronikoje paskelbus kritikinę žinutę iš Viekšnių „Nevyksta visuomenės namai pastatyti“, 12 žinutėje buvo kritikuojami būrio šauliai, kad per menkai rūpinasi būrio šaulių namų statyba. Netrukus Viekšniuose buvo smarkiai sukrusta. Balandžio mėnesį įvyko Viekšnių valsčiaus tarybos posėdis. Dalyvavo apskrities viršininkas V.Volonsevičius. Rinktinės vadas savo kalboje pabrėžė, kad viekšniškiams šauliams namai būtini, tam pritarė ir apskrities viršininkas. Pasitarusi valsčiaus valdyba nutarė netoli mokyklos išskirti 700 m2 žemės sklypą namų statybai. Apskrities viršininkas ir apskrities inžinierius, šaulys J.Sidabras nurodė ir patarė, kaip turėtų atrodyti viekšniškių namai. J.Sidabras pažadėjo padėti sudarant statybos planą. 13 Būryje buvo šaulių, kurie domėjosi ne tik šauliškais reikalais. K.Prišmontas savo rankomis pagamino audimo mašiną, kurią labai aukštai įvertino Lietuvos žemės ūkio rūmai. Šauliai Ignas Blažys ir Bandžius Lietuvos šaulių sąjungos loterijoje laimėjo po 100 Lt. Gruodžio mėnesį įsisteigė būrio sporto klubas. 1937 m. būrio šauliai gražiai paminėjo Motinos dieną. Gegužės 3 d. šauliai suorganizavo išvykstančių tarnybon į kariuomenę palydėtuvės. Buvo sakomos kalbos, moterys šaulės paruošė arbatos. Neužilgo šauliai su kitomis organizacijomis, pirmą kartą suruošė iš kariuomenės grįžusių karių sutikimą. Iškilmėse dalyvavo ir profesorius Viktoras Biržiška. Jis pirmasis spaudoje iškėlė šią sutiktuvių idėją. Grįžusieji prie arbatos padainavo kariškų dainų, pasakė kalbų. Būrio pučiamųjų orkestras pagrojo kariškų maršų. Vakare moterys šaulės parodė spektaklį. Nemažai išėjusių į atsargą karių pareiškė norą tapti šauliais. Visos iškilmės vyko mokyklos salėje ir nemokamai. Už tai būrio šauliai (F.Norkus) net per žurnalą „Trimitas“ pareiškė padėką mokyklos direktoriui Slesoraičiui. 14 Spalio 17 d. įvyko Mažeikių – Viekšnių rajono šaulių manevrai. Po pamaldų Viekšnių bažnyčioje šauliai išžygiavo į Pluogų kaimo apylinkės. Ten vyko „mūšis“. Mažeikiškiams vadovavo atsargos leitenantas J.Tumosas, o viekšniškiams atsargos jaunesnysis leitenantas Rastauskas. Manevrus stebėjo rinktinės vadas ir kiti karininkai. Po to visi grįžo į Viekšnius ir kartu papietavo. Mažeikiškiai nužygiavo į Viekšnių geležinkelio stotį, sėdo į traukinį ir dainuodami, grojant pučiamųjų orkestrui, grįžo į Mažeikius. Tučių kaimo gyventojas Petras Mikuckis padovanojo Viekšnių šaulių pučiamųjų orkestrui, vadovaujamam V.Deniušo, du muzikos instrumentus (kornetą ir tenorą), kurie kainavo 175 lt. 1938 m. birželio mėnesį kuopos vadų buvo paskirtas Antanas Bučys.15 1939 m. sausio mėnesį būrio valdyba turbūt paskutinį kartą svarstė savų namų statybos reikalus. Namų statybos fonde jau buvo sukaupta apie 2000 Lt. Viekšniškiai šauliai 1939 –uosius metus pradėjo į svečius pasikvietę būrio garbės šaulį profesorių Viktorą Biržišką. Profesorius šauliams skaitė paskaitą „Didžiosios ir mažosios valstybės“. Praeitų metų pabaigoje būriui buvo suteiktas Šaulių kuopos statusas. 1939 m. į kuopos tarybą buvo išrinkti A.Milčius, A.Gintautas, F. Bružas, V. Bražinskas. Revizijos komisija: Palčiauskas, Žilevičius, J.Lazdauskas. Sausio mėnesį po ataskaitinio kuopos susirinkimo keletą dainų padainavo choras, vadovaujamas V.Deniušio. Tautinių šokių ratelis, vadovaujamas D.Deniušienės pašoko tautinių šokių. Kuopos šauliai ruošiasi statyti savo mūrinius namus. Tam reikalui planuoja Gaidelių (?) kaimo, ūkininko Gratkausko žemėje pasistatyti savo plytinę ir joje patys gamins plytas. Kuopos šauliai vadovaujami mokytojo, būrio vado Edv. Kukuoškos (?) energingai ėmėsi statybos reikalų. Kuopos garbės šauliu išsirinko buvusį partizaną, aktyvų kovotoją už Lietuvos laisvę, vietos kleboną Antaną Ivašką. Kunigas už nuopelnus Lietuvai yra apdovanotas Gedimino ordinu. Buriasi moksleivių šaulių būrys. Moksleiviai, vadovaujami atsargos kapitono Kugrio, analizuoja šaulių statutą ir vykdė mokomuosius šaudymys. Geriausiai sekėsi šeštos klasės moksleiviui Žaliui. Prie Lietuvos pradėjo artėti antrojo pasaulinio karo šmėkla. Viekšniškis, senbuvis S.Kriaučiūnas (g.1918 m.) apie miestelio šaulius pasakoja taip: „Viekšnių progimnazijoje buvo skautų organizacija. Jie matomai užaugę ir baigę progimnaziją stodavo į šaulių organizaciją. Viekšnių šaulių vyrų būrys buvo didelis. Tie vyrai kurie užsiėmė kokiu nors verslu ar prekyba stodavo į Šaulių organizaciją. Visi turėjo uniformas. Kur jų būstinė buvo? Man atrodo, kad jie rinkdavosi parapijos salėje. Ta salė buvo kur dabar pastatyta proftechninė mokykla. Arčiau Mažeikių gatvės. Kai pastatė naują progimnazijos pastatą, tai jie atrodo, ten rinkdavosi. Ten vyko jų susirinkimai, vaidinimai, šokių vakarai. Vasaromis vakarus jie ruošdavo Juodeikio pušyne. Aš dar prisimenu, kad gal 1937-1938 m. malūno savininkas žydas Lesmanas, kažkokios šaulių šventės metu, sakė kalbą ir pasakė: - dabar nupirkau vieną šautuvą, kai antras sūnus įstos į šaulius tai nupirksiu ir antrą šautuvą.“ Kiek aš suprantu, kad ir žydų buvo šaulių. Lesmanas buvo gaisrininkų vadas, o gaisrininkai visi buvo šauliai. Visi turtingesni miestelio vyrai, pagal atskirą grafiką budėdavo, vaikščiojo atskiromis gatvėmis perduodami Krivulę. Budėdavo naktimis gatvėse. Turėjo ginklą, švilpuką. Jeigu koks nors pavojus sušvilps ir tuoj atsiras pagalba... Kas antrą savaitę Juodeikio pušyne šauliai ruošdavo gegužines. Tam reikalui, kad iš miestelio būtų arčiau, šauliai, per Ventą pastatydavo lieptą... Iš Kegrių kaimo Juozas ir Antanas Galminai buvo šauliai... Atrodo, kad Viekšnių policijos viršininkas Pocius buvo šaulių vadas. Kazys ir Leonas Dargiai buvo šauliai. Bružo du ar trys sūnūs... broliai Sakalauskai... Perminas – jo brolis buvo kunigas. Šliauterienė, du broliai Geležiniai. Moterų buvo daugiau, bet aš jų jau nebeprisimenu. Šauliai turėjo savo dūdų orkestrą. Gražu būdavo žiūrėti, kai per šventes su savo vėliava ir orkestru, per miestelį atžygiuodavo į bažnyčią. Mokėjo tada šauliai organizuoti šventes. Buvo gražu klausytis kai orkestras grodavo maršą „Du broliukai urėdai“. Juodeikis paprastai nešdavo gaisrininkų vėliavą. Buvo tokia tvarka – turi nuosavą namą tu turi būti ir gaisrininku, o esi gaisrininkas – esi ir šaulys. Buvo stipri gaisrininkų komanda. Turėjo du motorinius siurblius. Buvo keli vežimai, arkliai. Prieš pat karą nusipirko priešgaisrinį automobilį. Čia, po Viekšnių apylinkes sukinėjosi keli garsūs plėšikai... tai tie šauliai būdavo kviečiami jų gaudyti“...16 Viekšnių valsč. Dainorių kaimo gyventojas P.D. gim. 1919 m. apie savo kaimo ir jo apylinkių šaulius prisimena:“...Jasutis iš Palnosų kaimo buvo šaulys. Balčiūnas, Gudavičius gyveno Dainorių kaime. Granauskai buvo trys broliai. Visi buvo šauliai – partizanai. Tarnavo policijoje, tik Juozas gyveno kaime ir ūkininkavo. Rimkus, Gudavičienė buvo šauliai. Stasys Babrauskas kažkaip prieš pat karą įstojo į šaulius. Granauskai buvo užkietėję šauliai. Jeigu paminėsi rusą – tai jie baisiausiai trikdavo. Kai vokiečiai (1942 m.) atvežė rusų belaisvių, tai Granauskai juos varydavo net iš patalkio. Mes dar sakydavome, jauni vaikinukai tegul šoka. Juk jie kareivėliai, kuo jie kalti. O Kostas ir Jonas su baisiausiais pagrūmojimais juos varydavo šalin.“ Pavyko aptikti keletą viekšniškių, kurie vienaip, ar kitaip dalyvavo šauliškoje veikloje. Kostas Dainius, gim. 1902 m., Kegrių kaime. Baigė VDU matematikos – gamtos fakultetą. 1930 m. pašauktas kariuomenėn. Baigė karo mokyklą. Suteiktas jaunesnio leitenanto laipsnis. Išleistas į atsargą, nuo 1935 m. dirbo Joniškio pradinės mokyklos vedėju. Nuo 1939 10 28 buvo Lietuvos šaulių sąjungos moksleivių šaulių būrio vadas. 17 Kazys Butkus, gim. 1906 m., Viekšniuose. Baigė keturias Viekšnių progimnazijos klases. 1923 m. įstojo ir mokėsi karo mokykloje. Nuo 1926 m. ėjo puskarininko pareigas Lietuvos kariuomenėje. 1934 08 31 paskirtas į karo aviacijos dalinį ir paskirtas priešlėktuvinės kuopos vadu. 1935 12 31 suteiktas kapitono laipsnis. 1937 m. pasiprašė į atsargą. 1940 02 09 buvo paskirtas Mažeikių šaulių rinktinės šaudymo sporto vadovu. 18 Jonas, Gediminas Beržanskis-Klausutis, gim. 1862 09 07 Pluogų kaime, ūkininkų šeimoje. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje būrė lietuviškus ratelius. Leido laikraštėlį „Žinianėšį“. Rašinėjo žinutes į „Aušrą“ ir „Varpą“. Baigęs aukštuosius mokslus ir tarnaudamas įvairiose rusų įstaigose išreikalavo sau ir savo šeimai kunigaikščio titulą, kildindamas save iš kunigaikščio Gedimino. Gyvenimas jį blaškė po Rusiją, Lenkiją, Latviją. Jis save laikė senovės lietuvių religijos išpažintoju. Kur dirbo, kur gyveno, visur propagavo lietuvybę. Ta tema rinko dokumentus, knygas, meno kūrinius. Nepriklausomoje Lietuvoje ilgą laiką dirbo Finansų ministerijoje, ėjo įvairias tarnautojo pareigas. Dalyvavo kelių visuomeninių organizacijų veikloje: Lietuvos Atgimimo draugijoje, Lietuvos Bajorų ir Dainos draugijose. Buvo Šaulių sąjungos narys. Jis buvo Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus surengimo sumanytojas. 1936 m. liepos 12 d. šviesiausias kunigaikštis šaulys Jonas, Jono sūnus, Gediminas Beržanskis Klausutis mirė. Prie velionio kapo atsisveikinimo kalbas pasakė I-o Kauno Vl.Putvinskio šaulių būrio vadas kapitonas Lesnickas, Vytauto Didžiojo komiteto narys, inžinierius, šaulys A.Gradauskas. Bajorų valdybos narys, kunigaikštis Mindaugas Masalskis. Grojo karo invalidų orkestras. 19 Karo šmėkla atėjo į Viekšnius. Rugpjūčio 14 d. šaulių žemės sklypas, kuriame buvo įrengta sporto aikštelė, buvo perduotas naujai valdžiai. Perdavimo aktą pasirašė laikinai dar einantis šaulių būrio vadas Kazys Pocius, padėjėjas V.Taučius, Viekšnių milicijos vachmistras V.Smilgys, viršaičio atstovas Domas Žukauskas. 20 1941 m. birželis... dalis viekšniškių šaulių bandė persekioti ir stojo į kovą su besitraukiančiais raudonosios armijos daliniais Šaulys Kazys Dargis iškėlė lietuvišką trispalvę, tačiau jį netikėtai sučiupo raudonarmiečiai ir pakorė upelio pakrantėje. Šauliai užėmė visas valsčiaus įstaigas. 21 Šaulys Bronius Tėvelis birželio 14 d. buvo areštuotas ir atskirtas nuo šeimos. Tolimesnis jo likimas nežinomas. 22 Dalis viekšniškių įsijungė į Tėvynės apsaugos rinktinę. Baigiantis antrajam pasauliniam karui, dalis šaulių išėjo į mišką, kiti pasitraukė į Vakarus. Nemažą šaulių ir jų šeimos narių per jėgą buvo išvežti į Rytus. Pranas Tenys, valsčiaus viršaitis, šaulys 1944 m. rudenį buvo suimtas, išvežtas į Kauną ir ten jo pėdsakai dingo.

1. Laikraštis „Verslas“. 1937 07 16. 2. Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė. Sudarė A.Liekis. V. 1993., p.185. 3. Žurnalas „Trimitas“. 1926 10 29, Nr. 42. 4. Žurnalas „Trimitas“. 1930 08 24. 5. Žurnalas „Trimitas“. 1931 09 04. Nr. 36 6. Žurnalas „Trimitas“. 1931 08 27. 7. Žurnalas „Trimitas“. 1931 09 03. 8. Žurnalas „Trimitas“. 1931 10 01. 9. Žurnalas „Trimitas“. 1933 03 30, Nr. 13. 10. Žurnalas „Trimitas“. 1935 03 21, Nr. 12. 11. Žurnalas „Trimitas“. 1935 09 29, Nr. 35. 12. Laikraštis „Lietuvos Aidas“. 1936 03 02, Nr. 101. 13. Žurnalas „Trimitas“. 1936 07 23, Nr.17. 14. Žurnalas „Trimitas“. 1937 05 06, Nr. 6. 15. Žurnalas „Trimitas“. 1938 06 10, Nr. 23. 16. S.Kriaučiūnas. Prisiminimai. Užrašė 2006 10 03. A.Muturas. 17. Lietuvos kariuomenės karininkai. T.3. 18. Lietuvos kariuomenės karininkai. 19. Žurnalas „Trimitas“. 1936 07 17, Nr.29. 20. LCVA.F.561.Ap.2 B.4509, l.53. 21. Lietuvos šauliai valstybės ir visuomenės gynyboje 1919-2005. K.2005, p.173. 22. Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė. Sudarė A.Liekis. V.1993, p.185.

Šaltiniai

• Muturas A. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 115-124. ISBN 978-609-95019-0-1.