Bulvė

Bulvė
Nuotraukos laikinai nėra
Bulvė (Solanum tuberosum)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Bulviečiaii Solanales
Šeima	Bulviniai Solanaceae
Gentis	Bulvė Solanum
Rūšis	Bulvė Solanum tuberosum L.

BULVĖ, v.t. „Bolbė" (Solanum tuberosum), bulvinių (Solanaceae) šeimos vienmetis augalas.

Aukštis 50-100 cm. Šaknys kuokštinės. Apatinė stiebo dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs gumbai (bulvės). Antžeminis stiebas žalias, šakotas, su negausiais prigludusiais plaukeliais. Lapai pertrauktinai neporomis plunksniški. Lapai 10-20 cm ilgio, stambieji lapeliai - 7-11 cm. Žiedai po 10-20 susitelkę į viršūninius žiedynus. Vainikėlis baltas, violetinis, rausvas. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Uoga rutuliška,stambi, žalia, su daugeliu sėklų kiekviename lizde.

Savybės ir panaudojimas

Mėgsta lengvas žemes. Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 proc. krakmolo, 2 proc. augalinių baltymų, vitaminų, įvairių biogeninių elementų - kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo. Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07 proc. nuodingo alkaloido solanino. Iš bulvių gaminama labai daug patiekalų, jomis šeriami gyvuliai, lesinami paukščiai, naudojamos spirito, krakmolo, gliukozės ir kt. gamybai. Bulvių lapus nugraužia kolorado vabalas.

Sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų. Žinoma labai daug veislių. Laukinės arba savaiminės bulvės auga Pietų Amerikos Andų kalnuose. Nuo senų laikų vietinių gyventojų indėnų jos auginamos Čilėje, Ekvadore, Kolumbijoje, Bolivijoje, Peru, Argentinoje.

Apie 1565 m. bulvių gumbai pasiekė Europą. Pirmasis juos pamatė Ispanijos karalius Pilypas II (1527-1598). Netrukus gumbai pateko į botanikos sodą Olandijoje, kur jos buvo auginamos ir platinamos kaip dekoratyviniai augalai. Tačiau suprasta, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio, tinka mitybai. Todėl nuo 1651 m. bulvės pradėtos auginti maistui. Tai pirmieji padarė vokiečiai. Branderburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas (1620-1688) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga. Apie 1770 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (1744-1797) net su kariuomenės pagalba vertė kaimo žmones auginti bulves.

Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696-1763) laikais. Pradžioje bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.

Paplitimas Mažeikių rajone

Gana plačiai auginama kultūra.