Vaistinė kraujalakė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Vaistinė kraujalakė
Vaistine kraujalake.MKE.2008-07-13.jpg
Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Erškėtiečiai
Rosales
Šeima Erškėtiniai
Rosaceae
Gentis Kraujalakė
Sanguisorba
Rūšis Vaistinė kraujalakė
Sanguisorba officinalis
L.

VAISTINĖ KRAUJALAKĖ (Sanguisorba officinalis), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.

Aukštis 20-90 cm. Šakniastiebis tamsiai rudas. Stiebas status, tuščiaviduris, viršutinėje dalyje šakotas. Lapai neporomis plunksniški, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė - melsvo atspalvio. Skroteliniai lapai ilgakočiai, su 7-15 dantytų lapelių. Žiedai susitelkę į pailgai kiaušiniškas, tamsiai raudonas ilgakotes galvutes. Žiedeliai maži, su rudai raudona taurele, be vainikėlio. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėn. Vaisiai - riešutėliai.

Savybės ir panaudojimas

Žieduose yra nektaro, juos lanko vabzdžiai. Šaknyse gana daug rauginių medžiagų ir šiek tiek eterinių aliejų. Kraujalakė nuo seno žinoma kaip vaistažolė, dabar daugiau vartojama veterinarijos praktikoje. Lapai tinka salotoms. Šakniastiebiais kartais aromatizuojamas actas.

Vaistinė kraujalakė yra kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) mitybinis augalas.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga Ventos, Viešetės upių drėgnose pievose.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.