Vladas Tarasonis

Vlado Tarasonio kapas Mažeikių kapinėse

TARASONIS VLADAS (g. 1902-04-14 Šiaudiniškių k.,Kybartų vlsč. - m. 1977-06-22 Mažeikiuose; palaidotas Mažeikių kapinėse), Vil­ka­viš­kio ka­ro ko­men­dan­tū­ros mo­bi­li­za­ci­jos ir nau­jo­kų ėmi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas, Šau­liu są­jun­gos Vil­ka­viš­kio šau­lių ba­ta­lio­no va­das, Al­vi­to šau­lių kuo­pos va­das, Lietuvos kariuomenės kū­rė­jas-sa­va­no­ris, ka­pi­to­nas.

Gimė ma­lū­ni­nin­ko šei­mo­je. Mo­kė­si Al­vi­to pra­džios mo­kyk­lo­je, Ky­bar­tų gim­na­zi­jo­je. 1919 m. kartu su ki­tais Vil­ka­viš­kio ap­skri­ties vy­rais V. Tarasonis iš­ėjo sa­va­no­riu. Sa­va­no­rių re­gist­ra­ci­jos biu­re bu­vo nu­kreip­tas į Kau­no ko­men­dan­tū­ros ar­ti­le­ri­jos sky­rių. Iš ten tais pa­čiais me­tais įsto­jo į Ka­ro mo­kyk­lą. 1920 m. spa­lio 17 d. bu­vo pa­skir­tas į 10-ąjį pės­ti­nin­kų Ma­ri­jam­po­lės pul­ką 1-os kul­kos­vai­džių kuo­pos jau­nes­niuo­ju ka­ri­nin­ku. Da­ly­va­vo ko­vos veiks­muo­se su len­kais, vė­liau sau­gojo sie­ną Viš­ty­čio-Kal­va­ri­jos ruo­že. 1924 m. pul­kas bu­vo iš­for­muo­tas ir V. Ta­ra­so­nis per­kel­tas į Kau­ną, į 5-ąjį pės­ti­nin­kų LDK Kęs­tu­čio pul­ką kul­kos­vai­džių kuo­pos va­do pa­va­duo­to­ju, pa­kel­tas vyr. lei­te­nan­to laips­niu. Be tie­sio­gi­nio dar­bo pa­si­nė­rė į kul­tū­ri­nę veik­lą, ta­po pul­ko švenčių or­ga­ni­za­to­riu­mi, re­da­ga­vo pul­ko laik­raš­tį „Kęs­tu­tie­tis", pa­ra­šė pul­ko is­to­ri­ją, įkūrė pulko muziejų. Bu­vo pul­ko švie­ti­mo ko­mi­si­jos, gar­bės teis­mo, Ka­ri­nin­kų ra­mo­vės ko­mi­te­to na­rys. 1928 m. pa­ke­lia­mas į ka­pi­to­nus.

1931 m. spa­lio 26 d. ka­pi­to­nas Vla­das Ta­ra­so­nis per­ke­lia­mas į Vil­ka­viš­kį, į 4-ąjį ar­ti­le­ri­jos pul­ką. Kęs­tu­tie­čiai iš­ly­dė­da­mi ka­pi­to­ną įtei­kė jam var­di­nį pis­to­le­tą, fo­to­apa­ra­tą, di­de­lį gip­si­nį Kęs­tu­čio ba­rel­je­fą. Do­va­nos žu­vo oku­pa­vus Lie­tu­vą. 1940 m. gin­klą už­ka­sė sa­vo so­de, o po 30 me­tų dar­bi­nin­kai, kas­da­mi tran­šė­ją at­ra­do ir per­da­vė sau­gu­mie­čiams. Fo­to­apa­ra­tą šei­ma Si­bi­re iš­kei­tė į ki­bi­rą bul­vių. Gip­si­nis Kęs­tu­čio ba­rel­je­fas puo­šė Al­vi­to šau­lių na­mus, jo li­ki­mas ne­ži­no­mas. V. Ta­ra­so­nis ir 4-aja­me ar­ti­le­ri­jos pul­ke už­si­i­mi­nė­jo vi­suo­me­ni­ne veik­la, va­do­va­vo pul­ko cho­rui, dės­tė ka­ro moks­lus Vil­ka­viš­kio gim­na­zi­jo­je. Bu­vo Vil­ka­viš­kio ap­skri­ties šau­lių ba­ta­lio­no Al­vi­to šau­lių bū­rio va­das. V. Ta­ra­so­nio ini­cia­ty­va 1936 m. bu­vo įsteig­ti Al­vi­to ka­rių ka­pai, per­lai­do­ta 14 sa­va­no­rių pa­lai­kai.

4-ąjį ar­ti­le­ri­jos pul­ką 1934 m. iš­kė­lus iš Vil­ka­viš­kio V. Ta­ra­so­nis per­ėjo dirb­ti į Vil­ka­viš­kio ka­ro ko­men­dan­tū­rą nau­jo­kų šau­ki­mo ir mo­bi­li­za­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ku. Li­kus vy­riau­siu ka­ri­nin­ku Vil­ka­viš­ky­je, 1940 me­tų bir­že­lį te­ko su­tik­ti įžen­gian­čią rau­do­ną­ją ar­mi­ją. 1941 m. bir­že­lio 14 d. šei­ma buvo su­im­ta ir nu­vež­ta į Vil­ka­viš­kio ge­le­žin­ke­lio sto­tį, ten V. Tarasonis bu­vo at­skir­tas nuo šei­mos, lie­pos 10 d. bu­vo at­ga­ben­tas į Kras­no­jars­ko kraš­to Re­šio­tų la­ge­rį Nr.7. 1956 m. su šei­ma grį­žo į Lie­tu­vą ir ap­si­gy­ve­no Ma­žei­kiuo­se.

Ka­pi­to­no kū­rė­jo sa­va­no­rio Vla­do Ta­ra­so­nio at­lik­ti dar­bai – pa­min­klas tė­viš­kės nar­suo­liams. Jo veik­la ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos me­tais įver­tin­ta gar­bin­gais ap­do­va­no­ji­mais.

Šaltiniai

• Ardzijauskaitė D. Minime savanorio V.Tarasonio šimtmetį