Storalapė bergenija

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Storalapė bergenija
Nuotraukos laikinai nėra
Storalapė bergenija
(Bergenia crassifolia)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Uolaskėliečiai
Saxifragales
Šeima Uolaskėliniai
Saxifragaceae
Gentis Bergenija
Bergenia
Rūšis Storalapė bergenija
Bergenia crassifolia
(L.) Fritsch

STORALAPĖ BERGENIJA (Bergenia crassifolia), uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu.

Aukštis 10-50 cm. Senesni augalai auga į viršų. Stiebas belapis, storas, plikas. Lapai visžaliai, apskriti ar širdiški. Pamatiniai lapai iki 30 cm ilgio bei pločio, neryškiai dantyti. Jų viršutinė pusė blizganti, apatinė - smulkiai taškuota. Lapkočiai trumpesni už lapo lakštą. Žiedynas tankus. Vainklapiai melsvai purpuriniai arba rožiniai, gausiai gysloti. Kuokeliai dvigubai ilgesni už taurėlapius. Žydi gegužės - liepos mėn. Vaisius - dėžutė, sudaryta iš dviejų, beveik iki pamato atsiskyrusių dalių ir atsidarančių ties vidine siūle. Sėklų daug, jos 1,5-2 mm ilgio. Vaisiai subręsta rugpjūčio mėn. Dauginamas pavasarį dalijant, šakniniais auginiais, sėklomis.

Savybės ir panaudojimas

Augalas dekoratyvinis. Tinka apvadams, po slygliuočiais medžiais ir alpinariume, upelio pakrantėje, prie vandens. Lapai ir šakniastiebiai turi daug rauginių medžiagų.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auginama darželiuose, gėlynuose, kapinėse. Geriausiai auga pavėsyje, bet kokiame dirvožemyje