Smilginis strazdas
| Smilginis strazdas | |
|---|---|
 | |
| Smilginis strazdas (Turdus pilaris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Strazdiniai Turdidae |
| Gentis | Srazdai Turdus |
| Rūšis | Smilginis strazdas Turdus pilaris Linnaeus, 1758 |
|
| |
SMILGINIS STRAZDAS (Turdus pilaris), strazdinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pirmosiomis dienomis. Peri kolonijomis nuo kelių iki keliasdešimt porų. Didelėse kolonijose kartais aptinkama po keletą lizdų, sukrautų tame pačiame medyje. Lizdą krauna patelė iš sausų žolių stiebelių (smilgų), šakelių, šaknelių ir drėgnos žemės. Gūžtą iškloja sausų žolių lapeliais. Lizdai aptinkami įvairių medžių rūšių kamienų ir šakų išsišakojimuose, ant stuobrių, inkilų stogų. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 4 – 8 (dažniausiai 4 – 6) žalsvus, išmargintus rudomis dėmelėmis ir šlakeliais kiaušinius. Gegužės – birželio mėnesį aptinkamos pakartotinos ar antrosios dėtys. Peri tik patelė 12 – 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Suaugę paukščiai (ypač patinai) aktyviai drauge gina kolonijos teritoriją nuo priešų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 13 – 14 dienų amžiaus. Per vasarą dažniausiai išveda dvi jauniklių vadas.
Minta daugiausiai sliekais, įvairiais žemės paviršiuje gyvenančiais vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais. Sulesa gana daug uogų (ypač šermukšnių).
Biotopai
Peri įvairiuose medynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės. Apsigyvena lapuočiais medžiais apaugusiose upių ir upelių pakrantėse, nedideliuose miškeliuose, kapinėse, parkuose, soduose, didesnių miškų pakraščiuose. Mėgsta vietoves su atviro vandens ar drėgnos žemės lopinėliais.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 80000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.
Radimvietės
Didžiausios kolonijos įsikūrusios Varduvos tvenkinio, Ventos, Vadaksties upių pakrančių želdiniuose, Mažeikių, Plinkšių parkuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.