Plėnakiai
| Plėnakiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Tirkšlių seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Koordinatės: | 56° 13' 00 š. pl., 22° 21' 00 r.il. | ||
| Altitudė: | 94 m | ||
| Gyventojai: | 69 (2001 m.) | ||
PLĖNAKIAI, Plienakiai, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, apie 6 km į pietus nuo Tirkšlių, prie Tirkšlių-Pievėnų kelio. Šiaurinėje dalyje ribojasi su Išlaužo, pietuose - Saldupio mišku. Per kaimą teka Stulpas (Viešetės deš. intakas).
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 157 gyv., 1923 m. - 36 ūkiai, ir 245 gyv., 1959 m. - 230, 1970 m. - 185 gyv., 1973 m. - 49 kiemai, 1979 m. - 123, 1986 m. - 74, 2001 m. - 69 gyv. (32 vyrai ir 37 moterys).
- apie 1839 m. gimė knygnešių rėmėjas Kazys Končius.
- 1895-04-26 gimė gydytojas Simanas Virkutis.
- 1923-06-22 gimė ateitininkas, visuomenės ir kultūros darbuotojas, spaudos korespondentas Jeronimas Pleinys.
- 1937-03-12 gimė generolas majoras Ginutis Taurinskas.
Istorinės žinios
Plėnakių kaimas minimas 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad kaime yra 8 kiemai. 1863-08-03 prie Plėnakių kovėsi Jono Stanevičiaus sukilėlių būrys. Nepriklausomybės metais kaime veikė Lietuvos komunistų partijos kuopelė (LKP). 1922 m. įvyko LKP Mažeikių parajonio konferencija; joje dalyvavo Juozas Garelis, Karolis Požėla, Eugenija Tautkaitė. 1930 m. pradėta spausdinti komunistinius atsišaukimus. 1934 m. liepos mėn. Plėnakiuose išspausdintas laikraščio „Žemaitijos tiesa" pirmasis numeris.
Kaime veikė pradinė mokykla. Mokytoja Kotryna Kraujalytė mokykloje dirbo iki 1927-05-19.[1]. Iki 1927-09-10 jos vedėjas buvo Benediktas Ruzgus (buvo suimtas), o nuo 1927-10-01 - Kazimieras Paulauskas, kuris buvo baigęs Kretingos mokytojų kursus, ir mokykloje dirbo tik iki spalio 25 d.[2]. 1927-10-25 - 1928-08-01 mokyklos vedėjas buvo Antanas Šernys [3].
1949 m. iš Plėnakių k. į Irkutsko sritį išvežta Vaclovas Pleinys su šeima (iš viso 3 asmenys; grįžo į Lietuvą 1958-09-27).
Kaime yra dvejos kapinaitės. Vienos iš jų yra prie Tirkšlių-Pievėnų kelio, 3,1 km į pietryčius nuo Tirkšlių. Tai maža kalvelė, apaugusi pavieniais medžiais. Laidojimo žymių nėra. Stovi du mediniai kryžiai ir koplytėlė. Aplink kapines yra ariama žemė. Plotas 0,05 ha, perimetras 87 m.
2024-06-30 Maziliauskių sodyboje pašventinta Plėnakių kaimo stogastulpio su Šv. Roko ir Rūpintojėlio skulptūromis, kopija. Meistras, restauratorius Dovydas Ušinskas ir kalvis Egidijus Sinkevičius. Stogastulpį pašventino Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas B. Jonauskas. Senasis stogastulpis nuo šiol yra eksponuojamas Geidžių Šv. Onos koplyčioje įkurtoje mažosios architektūros ekspozicijoje.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
- Išlaužas - pelkėtas spygliuočių miškas Plėnakių k., 3 km į šiaurės vakarus nuo Balėnų gyvenvietes. Plotas 8O ha.
- Juozapavos pievos - miškas su mažomis Plėnakių k., 2 km į šiaurės rytus nuo Balėnų gyvenvietes. Plotas 12 ha. Anksčiau šis miškas priklausė Juozapavičiui.
- Meškos koja - miškas Plėnakių k., 3 km į šiaurę nuo Balėnų gyvenvietės, prie Tirkšlių-Pievėnų kelio. Drėgnesnė rytinė dalis. Plotas apie 20 ha.
- Riežiai - miškas Plėnakių k., 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Balėnų gyvenvietėes. Plotas 86 ha.
- Taškas - pelkėtas miškas Plėnakių k., 2 km į šiaurės rytus nuo Balėnų gyvenvietės. Plotas 8 ha.
- Užsienio miškas - pelkėtas miškas Plėnakių k., 4 km į rytus nuo Balėnų gyvenvietes. Plotas 8 ha.
Šaltiniai
- Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l.815.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V. - T. III. P. 396.
- Br. Kviklys. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - P. 371.