Kuoduotoji zylė

Kuoduotoji zylė
Kuoduotoji zylė (Parus cristatus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Zyliniai Paridae
Gentis	Zylės Parus
Rūšis	Kuoduotoji zylė Parus cristatus Linnaeus, 1758

KUODUOTOJI ZYLĖ (Parus cristatus), zylinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Poruotis pradeda kovo antroje pusėje. Peri dažniausiai apleistuose šiaurinių pilkųjų zylių, mažųjų genių uoksuose. Kartais pačios kala uoksus pūvančiuose ar sutrūnijusiuose beržų, juodalksnių,, pušų, eglių stuobriuose. Lizdą krauna iš samanų, švelnių sausų žolelių, šerių, voratinklių su visais kokonais. Gūžtą iškloja švelnia vilna, plaukais. Žmogaus kaimynystėje gyvenantys paukščiai įmaišo vatos, siūlų, skudurėlių. Kovo pabaigoje – gegužės mėn. sudeda 4 – 7 (labai retai apie 10) baltus su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinius. Dėtį peri patelė 15 – 17 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 19 – 23 dienas. Lizdą palikusius jauniklius tėvai globoja dar 9 – 10 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda dvi jauniklių vadas. Perėjimo metu labai nukenčia nuo didžiųjų genių.

Minta daugiausiai vorais, drugių vikšrais. Sulesa įvairių vabalų, blakių, uodų. Mėgsta eglių ir pušų sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu dažniausiai aptinkama tik pušynuose ir eglynuose. Grynuose lapuotynuose žinomi tik pavieniai perėjimo atvejai.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 90000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajono teritorijoje peri 1200 – 1500 porų.

Radimvietės

Peri visuose miškuose, spygliuočių miškeliuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.