Dygliuotasis šaltalankis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Dygliuotasis šaltalankis
Dygliuotasis saltalankis.MKE.2008-09-07.jpg
Dygliuotasis šaltalankis
(Hippophae rhamnoides)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Erškėtiečiai
Rosales
Šeima Žilakrūminiai
Elaeagnaoceae
Gentis Šaltalankis
Hippophae
Rūšis Dygliuotasis šaltalankis
Hippophae rhamnoides
L.

DYGLIUOTASIS ŠALTALANKIS (Hippophae rhamnoides), žilakrūminių (Elaeagnaoceae) šeimos dvinamis dygud krūmas, kartais medis.

Aukštis 1,5-5 m. Šakų ir kamieno žievė tamsiai pilka arba juosvai ruda, raukšlėta. Jauni ūgliai apaugę sidabriškais baltais žvyneliais ir plaukeliais, senesni rusvi. Lapai pražanginiai, linijiški, lygiakraščiai. Žydi IV-V mėn. Vaisius apie 0,8-1 cm ilgio, rutuliškas arba ovalinis, rausvas arba oranžinis, sultingas, viduje – pailgas kauliukas. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis. Šviesamėgis, atsparus sausrai ir šalčiui.

Vaistinės savybės

Žaliavai naudojami šaltalankių vaisiai. Jie skinami nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Vaisius galima rinkti ir žiemą - tada jie turtingesni karotinoidų ir vitamino E. Lengviau skinti tik pradėjusius nokti vaisius, kai jie jau įgavę nunokusių spalvą, tačiau dar kietoki. Rinkti pradedama nuo apatinės šakų dalies, kad spygliai mažiau žalotų rankas. Jei uogos vartojamos šviežios, jos laikomos vėsioje, tamsioje patalpoje ne ilgiau kaip tris dienas. Užšaldytos uogos šaldikliuose laikomos pusė metų. Vaisiuose yra daug vitamino C, 3,6 proc. cukraus, 2,6 proc. rūgščių; minkštime yra 8 proc. riebalinio aliejaus, kuriame daug provitamino A.

Iš uogų dažniausiai gaminamos sultys bei šaltalankių aliejus. Vaisių sultys, užpilas ir gaminiai vartojami avitaminozei, mažakraujystei gydyti, esant skrandžio skausmams, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Šaltalankių aliejus turi priešuždegiminį, nuskausminamąjį, žaizdas, opas gydantį, priešmikrobinį veikimą, stimuliuoja audinių regeneracijos procesus, didina baltymų kiekį kepenyse, reguliuoja riebalų apykaitą, vartojamas aterosklerozės profilaktikai. Išoriškai aliejumi gydomi nudegimai, pūliniai, gimdos kaklelio erozija, negyjančios žaizdos. Jis naudojamas stomatologijoje, urologijoje, akių ligų praktikoje, lėtiniams tonzilitams, rinitams gydyti.

Liaudies medicinoje naudojami ir lapai, jaunos augalų šakutės (vonioms ir arbatai), sergant reumatu ir podarga, kosmetikoje - nuo nuplikimo, odos elastingumui atkurti.

Šaltalankiai vartojami maisto pramonėje. Jų vaisiais vitaminizuojami maisto produktai, ypač tyrelės vaikams. Iš uogų verdami kisieliai, uogienės, ruošiami padažai, džemai, gėrimai. Šaltalankių uogų tyre galima paskaninti košes, varškę bei apkepus. Jaunuose šaltalankių ūgliuose ir lapuose yra daug raugų, todėl jie tinka odoms raugti.

Paplitimas Mažeikių rajone

Dažnas. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas gyvatvorėms, o taip pat sodinamas smėlynams, pylimams sutvirtinti.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.