Balėnos

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Balėnai)
Jump to navigation Jump to search
Balėnos
Balenos.MKE.2007-07-21.jpg
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 10' 60 š.pl., 22° 19' 0 r.il.
Altitudė: 122 m.
Plotas: 1192,6 ha
Gyventojai: 615 (2001 m.)

BALĖNOS, Balėnai, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Tirkšlių. Yra pagrindinė mokykla, medicinos punktas, girininkija, paštas (priklauso Telšių apskr. centriniam paštui), biblioteka, veikia kaimo bendruomenė.

Gatvės

Balėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Balų (ilgis 0,4 km, žvyruota), Kepyklos (0,3 km, žvyruota), Laukų (0,3 km, asfaltuota), Mokyklos (0,7 km, asfaltuota), Naujoji (0,4 km, asfaltuota), Plienakių (0,9 km, asfaltuota), Sodų (0,4 km, asfaltuota), Šilo (0,3 km, asfaltuota), Tirkšlių (0,8 km, asfaltuota), Tylioji (0,4 km, asfaltuota), Žalioji (1,1 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 6, 0 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 84 ūkiai, 527 gyv., 1959 m. - 456, 1970 m. - 516 gyv., 1973 m. - 126 kiemai, 1979 m. - 596, 1989 m. - 593, 2001 m. - 615 gyv. (299 vyr., 316 mot.).

  • XIX a. pab. ar XX a. pr. Balėnuose gyveno daraktorius Jonas Medika.
  • 1965-05-25 gimė Vytautas Prialgauskas, vienas iš Lietuvos centro sąjungos Mažeikių skyriaus steigėjų, ilgametis Lietuvos centro sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas.

Istorinės žinios

Koplytstulpis Balėnų k. kryžkelėje, vad. Patogumas, 2005 m.
Koplytėlė Balėnų k.
Balėnų kaimo kapinaitės, 2005 m.
Dar vienos kaimo kapinaitės

Balėnų vaitija paminėta 1568 m. Biržuvėnų tijūnijos inventoriuje [1]. Balėnų kaimas, miškai, pievos paminėti ir 1605 metų Tirkšlių valdos inventoriuje [2]. Kaimas paminėtas 1641 metais Sedos parapijos krikštų metrikų knygoje. Tuo metu jis dažniausiai buvo vadinamas Gargždais, bet jau fiksuojamas ir pavadinimas Bolany. Sov. okupacijos metais Balėnos buvo apyl. centras (1950-1963 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė [3].

1949 m. iš Balėnų k. į Irkutsko sritį buvo išvežta Anastazija Ežerskienė, Aldonos Rimutienės šeima (iš viso 7 asmenys).

Balėnų kaime buvo medinis koplytstulpis (past.XIX a. pab.), paskelbtas dailės paminklu (DV 1715). Apie 1976 m. šis paminklas nežinomų piktadarių sudegintas[4].

Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.[5].

Etimologija

Apie kaimo vietovardžio kilmę yra užrašytos dvi versijos: pirma - žemės čia buvusios pelkėtos, daug balų, antra - čia gyvenantys žmonės mėgdavo baliavoti, todėl ir Balėnai. Balėnos - upelio Balėnupis daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Balėnų kaimo mikrotoponiminiai vietovardžiai užrašyti apie 1973 m.

  • Barabanas - dykvietė Balėnų kaime, 2 km į pietvakarius nuo gyvenvietės, 1 km nuo Tirkšlių-Telšių kelio (9-ame kilometre). Tai užmirkęs žemės plotas, apaugęs krūmokšniais.
  • Betlija - neprižiūrimas, labai drėgnas ariamas plotas prie kelio į Sedą, 1,5 km nuo Patogumo kryžkelės, 3,5 km į pietvakarius nuo Balenų gyvenvietės. Plotas 2 ha.
  • Dvarupis - upelis.
  • Ežervietis - pelkė Balėnų k., 3 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės, 1 km į vakarus nuo Patogumo kryžkelės. Manoma, kad čia yra buvęs ežeras. Auga smulkios pušelės, gailiai, viržiai. Yra liūnų. Plotas 22 ha.
  • Konciškės - krūmais apžėlusi pieva netoli Eugenijos Pocevičienės sodybos.
  • Medaus giria - Balėnų miško dalis, esanti 5 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės. Pasakojama, kad drebulių drevėse buvę daug bičių. Plotas apie 30 ha.
  • Patogumas - kryžkelė Balėnų k., 2 km į pietus nuo Balėnų gyvenvietės. Čia susikerta Sedos-Pievėnų ir Mažeikių-Telšių keliai. Kolūkių laikais čia buvo parduotuvė, pieno supirkimo punktas, autobusų stotelė. Kalbama, kad dar seniau čia gyvenęs žmogus, pas kurį vyrai galėdavo užeiti išgerti , kortomis palošti. Senieji žmonės pasakoja, kad pas jį ir laisvo elgesio moterų buvę, o kortuotojai iš aplinkinių kaimų pas jį uliodami ūkius, žemes ir miškus pralošdavę. Prie kryžkelės yra koplytstulpis.
  • Žagvietė - pelkė su pievomis tarp miškų Balėnų k., 4 km į pietus nuo gyvenvietės ir 2 km pietus nuo Patogumo kryžkelės. Pasakojama, kad čia daug buvo zolės, kurią nupjautą sukraudavę į žagus.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Vytautas Malūkas. Patogumus turinčiame Balėnų kaim rasite Korėją ir Vietnamą // Santarvė. - 2015. - Liep.25. -Nr. 82. - P. 6, 8.
  • Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7.

Šaltiniai

  1. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47.
  2. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 78.
  3. ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. - T. 2. - P. 494 - 495.
  4. ↑ Gražina Martinaitienė, kn.: Nukentėję paminklai. - V., 1994. - P. 111
  5. ↑ Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Balėnos&oldid=47345“