Eugenija Arnastauskienė
ARNASTAUSKIENĖ-MUSTEIKYTĖ EUGENIJA ALDONA TAMARA (g. 1931-02-21 Gudžiūnuose (Kėdainių apsk.), gamtos mokslų daktarė.
1949 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1955 m. - su pagyrimu Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojos specialybę.
1949-1950 m. Žemės ūkio banko Mažeikių skyriaus buhalterė, 1955-1958 m. Biržų, Jurbarko mėsos kontrolės stoties vedėja, 1959 m. Kelmės veterinarinės bakteriologijos laboratorijos gydytoja-epizootologė. 1959-1962 m. Lietuvos MA Biologijos (vėliau - Zoologijos ir parazitologijos) in-to aspirantė. 1962-1966 m. Zoologijos ir parazitologijos in-to jaunesnioji mokslinė, 1967-1989 m. vyresnioji mokslinė bendradarbė; 1990-2000 m. Ekologijos in-to vyresnioji mokslinė bendradarbė.
1964 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Galvijų, avių bei kiaulių kokcidijos ir jų biologija” (mokslinis vadovas P. Šivickis). 1993 m. nostrifikuota daktare (gamtos mokslai).
Pirmą kartą Lietuvoje aprašė žemės ūkio gyvulių kokcidijų fauną, jų paplitimą įvairiose Lietuvos zonose bei skirtingo tipo ūkiuose, paplitimo sezoniškumą, priklausomybę nuo gyvulio amžiaus, kokcidijų biologinius ypatumus natūraliomis ir eksperimento sąlygomis. Parengė kokcidiozės profilaktikos ir kovos su šia liga metodinių rekomendacijų.
Tyrė ir gyvūnų kokcidijas (aprašė keliolika naujų mokslui kokcidijų rūšių), taip pat sarkosporidijas, su bendraautoriais atrado 3 naujas sarkosporidijų pogentes ir rūšį bei naujus šios rūšies plitimo kelius.
1970 m. T. Arnastauskienei suteiktas parazitologijos specialybės vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas.
1984 m. apdovanota parazitologo akademiko E. Pavlovskio 100-ųjų gimimo metinių jubiliejiniu medaliu. 1993 m. už darbą „Eksperimentiniai kokcidiomorfinių pirmuonių biologijos tyrimai” jai paskirta vardinė akademiko Pranciškaus Šivickio premija.
Paskelbė monografijų: „Žmogaus, gyvulių ir paukščių pirmuonių sukeliamų ligų diagnostika” (1976, bendraautoris S. Biziulevičius); „Lietuvos naminių ir laukinių gyvūnų kokcidijos ir kokcidiozės” (1985, rusų k.).
Kolektyvinių leidinių „Akademikas Pranciškus Šivickis” (1980 m.) ir „Ignalinos AE regiono landšaftų zoocenozių bazinė būklė” (ser. „Šiluminė energetika ir aplinka”, t. 7) (1989 m.), rusų k.) viena autorių ir redaktorių kolegijų narė. Leidinių „Žagarės miškas” (1980 m.) ir „Veterinarijos gydytojo vadovas” (1991 m.; 2-asis leid. 1998 m.) bendraautorė. 1997 m. su A. Jakimavičiumi paskelbė knygą apie Lietuvos zoologus (XVIII-XX a.) /Parengė antrą papildytą šios knygos leidimą/.
Paskelbė daugiau kaip 180 mokslinių ir apie 30 mokslo populiarinimo straipsnių, išleido informacinių leidinėlių: „Gyvulių sarkocistozė ir veršių eimeriozė” (1978 m., su A. Burakausku), „Baltijos parazitologų draugija” (1995 m., su kitais, anglų k.), metodinių nurodymų. Leidinio „Acta parasitologica Lituanica” keleto tomų bei kai kurių kitų leidinių redaktorių kolegijų narė, J. Virbicko ir A. Jakimavičiaus darbų bibliografijų viena sudarytojų .
E. Arnastauskienės vardu pavadinta Eimeria genties pirmuonių rūšis, aprašyta Baltarusijoje.
Dalyvavo daugelyje kompleksinių mokslinių ekspedicijų, tarp jų Vakarų Sibire, Taimyre (Rusija), Baltarusijoje, Latvijoje. Skaitė pranešimus daugiau kaip 40-tyje tarptautinių ir respublikinių mokslinių renginių. 1974-1990 m. apie pirmuonių sukeliamas ligas skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakultete.
Buvo Lietuvos helmintologų, Lietuvos protozoologų draugijų tarybų, įvairių probleminių tarybų narė. 1993-1999 m. tarptautinės Baltijos parazitologų draugijos mokslinė sekretorė, iki šiol šios ir Lietuvos teriologų draugijų narė. 1975-1985 m. buvo Vilniaus „Žinijos” draugijos Gamtos mokslų metodinės komisijos sekretorė.
1989 m. už aktyvią kultūrinę veiklą apdovanota Lietuvos kultūros žymūno ženklu.
E. Arnastauskienė įtraukta į žymiausių pasaulio kokcidiologų žinyną, išleistą 1993 m. JAV anglų k.