Ankstyvoji pečialinda

Ankstyvoji pečialinda
Nuotraukos laikinai nėra
Ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Pečialindos Phylloscopus
Rūšis	Ankstyvoji pečialinda Phylloscopus trochilus (Linnaeus, 1758)

ANKSTYVOJI PEČIALINDA (Phylloscopus trochilus), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienoms. Lizdą krauna tik patelė 7 – 10 dienų. Paprastai lizdas įrengiamas duobutėje ant žemės, rečiau – žolių kupste, žemame krūme ar krūmokšnyje. Juos dažnai slepia po pernykščių žolių kuokštu, mažais medaliais ar krūmais. Lizdus suka iš sausų žolių stiebelių, lapų, šaknelių, žalių samanų, gūžtą iškloja švelniomis sausomis žolelėmis, šaknelėmis, plunksnomis. Gegužės – liepos mėn. patelė padeda 4 – 8 baltus, su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė, dažniausiai nuo padėto 6 kiaušinio apie 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai 12 – 13 dienų. Lizdą palikusius jauniklius tėvai globoja dar apie vieną savaitę. Kai kurios poros per vasarą užaugina dvi jauniklių vadas.

Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, drugių vikšrais, amarais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu aptinkama įvairiuose šviesiuose, išretėjusiuose miškuose. Mėgsta šviesius paupių beržynus, alksnynus, užželiančias pelkutes, jaunuolynus.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 400000 - 600000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 12000 – 15000 porų.

Radimvietės

Peri visuose rajono miškuose, laukų, paupių miškeliuose, parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.