Žaliasis vikriažygis
| Žaliasis vikriažygis | |
|---|---|
 | |
| Žaliasis vikriažygis (Harpalus affinis) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Vabalai Coleoptera |
| Šeima | Žygiai Carabidae |
| Gentis | Vikriažygiai Harpalus |
| Rūšis | Žaliasis vikriažygis Harpalus affinis (Schrank, 1871) |
|
| |
ŽALIASIS VIKRIAŽYGIS (Harpalus affinis) - žygių (Carabidae) šeimos vabalas.
Vabalas 9-12 mm ilgio. Kūno viršus metalo blizgesio, žalias, bronzinis ar juodas. Antenos ir kojos rusvos. Antsparnių 2-3 išriniai vagučių tarpueiliai tankiai taškuoti ir apaugę smulkiais plaukeliais. Patelės antsparniai prie viršiūnės su išpjovomis. Šoniniame priešnugarėle krašye arti vidurio yra viena šerelinė pora.
Lerva 16-17 mm ilgio. Pilvelio tergitai turi 3 eiles šerelių: priekinėje eilėje yra 6-7 poros šerelių, užpakalinėse eilėse - po 4-5 šerelius. Priekakčio vidurinio dantelio ilgis toks kaip jo pagrindo plotis. Mandibulių išorinėje pusėje, be ilgo šerelio, dar yra 3-4 smulkūs šereliai.
Kartais kenkia kukurūzų, kviečių, rečiau kitų varpinių kultūrų daigams. Masiškai paplitę, žalieji vikriažygiai gali sunakinti didesnę dalį daigų. Vabalai gali apgraužti ant žemės gulinčias braškių uogas.
Paplitimas Mažeikių rajone
Paplitęs sauseniuose laukuose, daržuose, pievose. Dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 123. ISBN 9986-767-02-1.