Edvardas Panceržinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Panceržinskis Edvardas į Edvardas Panceržinskis: VP) |
|||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''PANCERŽINSKIS EDVARDAS, VITALIJAUS, Pancerzynskis, Pancežynskis, Pancežinskis, Pančerinskis''' (g. 1887 - m. 1959), dvarininkas, gydytojas. | '''PANCERŽINSKIS EDVARDAS, VITALIJAUS, Pancerzynskis, Pancežynskis, Pancežinskis, Pančerinskis''' (g. 1887 - m. 1959), dvarininkas, gydytojas. | ||
1894 m. E. Panceržinskį privačiai mokė [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbieta Biržiškienė]]. | 1894 m. E. Panceržinskį privačiai mokė [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbieta Biržiškienė]]. 1909 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą, kur mokėsi devynis semestrus. Po Pirmojo pasaulinio karo vieną semestrą studijavo Kauno aukštuosiuose kursuose. 1914-1916 m. dirbo Raudonojo kryžiaus organizacijoje, o 1915-1916 m. priklausė Kijevo lietuvių komitetui, dirbo jo visų įstaigų ir mokyklos vedėju. Tapęs gydytoju gyveno [[Paežerės dvaras|Paežerės dvare]] prie [[Meižių ežeras|Meižių ežero]]. Vėliau jam priklausė tik dvaro centras, kurį buvo pasidalijęs su seserimi [[Radavičienė Genovaitė|Genovaite Radavičiene]]. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko [[Sovaičiai|Sovaičių]] kaimui. Nuo 1924 m. pradžios priimtas dirbti į Viekšnių vidurinę mokyklą, bet ministerija jam dirbti neleido. Geriausiu atveju E. Panceržinskis galėjo spėti patikrinti moksleivių sveikatą. Nuo 1933 m. gyveno ir [[Viekšniai|Viekšniuose]], Vytauto g. 19, kur priiminėjo ir ligonius. Vėliau šiame name buvo mokinių bendrabutis. | ||
1941-06-14 suimtas ir ištremtas, bet vėliau pabėgo. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952-08-27 vėl suimtas ir ištremtas. Grįžo 1959 m. ir tais pat metais mirė. | 1941-06-14 suimtas ir ištremtas, bet vėliau pabėgo. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952-08-27 vėl suimtas ir ištremtas. Grįžo 1959 m. ir tais pat metais mirė. | ||
| 17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
* Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26. | * Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26. | ||
* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55. | * 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55. | ||
* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 175. ISBN 978-609-447-101-8. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Medikai]] | [[Kategorija: Medikai]] | ||
[[Kategorija: Dvarininkai]] | [[Kategorija: Dvarininkai]] | ||
17:01, 18 sausio 2014 versija
PANCERŽINSKIS EDVARDAS, VITALIJAUS, Pancerzynskis, Pancežynskis, Pancežinskis, Pančerinskis (g. 1887 - m. 1959), dvarininkas, gydytojas.
1894 m. E. Panceržinskį privačiai mokė Elžbieta Biržiškienė. 1909 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą, kur mokėsi devynis semestrus. Po Pirmojo pasaulinio karo vieną semestrą studijavo Kauno aukštuosiuose kursuose. 1914-1916 m. dirbo Raudonojo kryžiaus organizacijoje, o 1915-1916 m. priklausė Kijevo lietuvių komitetui, dirbo jo visų įstaigų ir mokyklos vedėju. Tapęs gydytoju gyveno Paežerės dvare prie Meižių ežero. Vėliau jam priklausė tik dvaro centras, kurį buvo pasidalijęs su seserimi Genovaite Radavičiene. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko Sovaičių kaimui. Nuo 1924 m. pradžios priimtas dirbti į Viekšnių vidurinę mokyklą, bet ministerija jam dirbti neleido. Geriausiu atveju E. Panceržinskis galėjo spėti patikrinti moksleivių sveikatą. Nuo 1933 m. gyveno ir Viekšniuose, Vytauto g. 19, kur priiminėjo ir ligonius. Vėliau šiame name buvo mokinių bendrabutis.
1941-06-14 suimtas ir ištremtas, bet vėliau pabėgo. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952-08-27 vėl suimtas ir ištremtas. Grįžo 1959 m. ir tais pat metais mirė.
Vietiniai gyventojai vadino Kupriu.
Žmona - Marijona Panceržinskienė (g. 1909 m.). Vaikai: Genovaitė Panceržinskaitė (g. 1938 m.).
Šaltiniai
- Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
- Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. X, 57, 92, 127, 129, 152, 300, 302, 339.
- Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - 803 p.
- Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26.
- 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
- Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 175. ISBN 978-609-447-101-8.