Vienapiestė gudobelė

Vienapiestė gudobelė
Nuotraukos laikinai nėra
Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Erškėtiečiai Rosales
Šeima	Erškėtiniai Rosaceae
Pošeimis	Obeliniai Maloideae
Gentis	Gudobelė Crataegus
Rūšis	Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna Jacq.

VIENAPIESTĖ GUDOBELĖ (Crataegus monogyna), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis krūmas.

Aukštis 2-8 m. Labai šakotas, dygus krūmas ar medis su alyvuogių žalumo, vėliau išilgai sueižinčia žieve. Lapai pražanginiai, stambūs, šiurkštūs, su 5-15 mm ilgio lapkočiu, iki 6 cm, 3-7 skiaučių, su giliomis įkarpomis; lapo pagrindas plataus pleišto formos, kraštas netaisyklingai pjūkliškai dantytas. Gegužę - birželį pasirodo balti, iki 15 mm skersmens dvilyčiai žiedai, po 6-10 susitelkę į skėtiškus žiedynus ūglių galuose. Kiekviename žiede tik po 1 piestelę (tai suteikė vardą), apdulkina vabzdžiai. Rugsėjį, gausiai susitelkę skėtiškose kekėse, prinoksta ryškiai raudoni, 8−9 mm skersmens neatsidarantys vaisiai; jų gale aiškiai matyti taurėlapių viršūnės. Vaisių minkštimas miltingas, geltonas, su 1 kauliuku; platina paukščiai. Žiedai skinami pradėję skleistis, džiovinami palėpėse, gerai vėdinamose patalpose. Vaisiai renkami visiškai subrendę, bet dar nepernokę(maždaug rugsėjo - spalio mėn.), ir tuojau pat džiovinami džiovykloje 50-60 °C temperatūroje.

Savybės ir panaudojimas

Vaistinė žaliava - žiedai ir vaisiai. Vartojama sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ir centrinės nervų sistemos ligomis. Augalo preparatai - gudobelės tinktūra, skystas ekstraktas, žiedų ir vaisių užpilas plačiai vartojami kardiotoniniai vaistai.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga pamiškėse, krūmuose, kalvų šlaituose. Kaip dekoratyvinis augalas - soduose, parkuose, pakelėse.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.