Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Didysis altorius

Bažnyčios vidus prieš 1915 m gaisrą

Bažnyčios gaisras 1939-10-23

Vargonai

Klebonas Vincentas Gauronskis

VIEKŠNIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA yra Viekšnių mstl., Bažnyčios g. 21.

Bažnyčia tinkuoto mūro, kryžminio plano, vienabokštė. Šventorius aptvertas akmenų mūrio tvora. Pastatyta 1854 m.

Istorija

Sprendžiant iš įvairių literatūrinių šaltinių, Viekšniuose yra buvusios kelios bažnyčios. Lit. šaltiniuose nurodoma, kad pirmoji Viekšnių bažnyčia pastatyta 1597 m. Ji buvusi Akmenės gatvėje netoli Puodininkų gatvės. Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. 1626 m. bažnyčiai dovanotas Milių kaimas.

1634 ar 1636 m. Biržinėnų tėvūno Jono Alfonso Liackio, kuriam priklausė Viekšnių dvaras, ir jo žmonos Jonė Talvaišaitės Liackienės pastangomis pastatyta antroji Viekšnių medinė bažnyčia. Ji buvo prie Ventos, Birutės gatvėje. Jos buvimo vietoje iki Pirmojo pasaul. karo stovėjo keli seni kryžiai, o atskardyje buvo galima rasti žmonių kaulų - tai prie bažnyčios buvusių kapų liekanos. 1637-02-11 Žemaičių kaštelionas bažnyčią perdavė Viekšnių klebonui Jurgiui Ščavinskiui (buvusiam Smolensko kanauninkui). 1680 m. ši bažnyčia atnaujinta.

Trečioji bažnyčia buvo miesto centre, kur dabar yra Žemės ūkio mokyklos sporto aikštelė. Ji kryžiaus formos, pastatyta Viekšnių seniūnijos tikinčiųjų lėšomis ir užbaigta 1680 ar 1685 metais. Ją 1741 m. sausio 20 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. 1816 m. bažnyčią atnaujino klebonas kun. Kasparas Bytautas iš Viekšnių dvaro ir apylinkių valstiečių aukų. Buvo sumūryti nauji akmeniniai pamatai, mediniais pilioriais sustiprintos lubos, sienos apmuštos lentomis, stogas uždengtas medine skiedra, bokštas - skarda. Be to, bažnyčią puošė dar keturi maži bokšteliai - virš presbiterijos, chorų ir dviejų šoninių koplyčių, su vietinių kalvių darytais geležiniais kryžiais. Į visas keturias šalis žvelgė net septyniolika langų. 1834 m. Viekšnių bažnyčiaturėjo 32 valakus ir 18 margų fundacinės žemės, 52 revizinius asmenis ir 162 sidabro rublius kapitalo. Abiejų lyčių parapijiečių buvo 9431 .

Vėliau čia buvo koplyčia, pastatyta iš lauko netinkuotų akmenų, su vienomis suveriamomis durimis. I pasaulinio karo metu buvo sudeginta, bet tuojau po karo, 1915 m. vėl atstatyta senosiose sienose, paaukštinus ją plytomis. Po karo, kol atstatė bažnyčią, joje buvo laikomos pamaldos. Maždaug už 150 m nuo buv. kolpyčios ant supiltos kalvelės pastatyta dabartinė bažnyčia.

Dabartinė bažnyčia

Mūrinę bažnyčią sumanė statyti kanauninkas Kasparas Bytautas. Jam mirus, tuo 1840 m. ėmė rūpintis klebonas Pranciškus Kondratas. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1843 m. bažnyčią leista statyti, o 1844-04-12 kunigas P.Kundrotas pašventino jos pamatinį akmenį. Klebonui apakus, jam bažnyčios statybą padėjo prižiūrėti paskirti kunigai administratoriai: iki 1849 m. Dominikas Vitkevičius (iškeltas į Tirkšlius), 1849-10-13 - 1850-04-10 Peliksas Lenkauskis, nuo 1850 m. - Orlovskis. 1849-10-20 bažnyčia pastatyta iki langų vidurio.

1853 m. bažnyčia buvo pastatyta, tačiau be bokšto, šventoriaus, neįrengtas vidus. 1853 m. trečią sekmadienį po Trijų Karalių vyskupas M.Valančius bažnyčią pašventino. Po bažnyčios pašventinimo vyskupas M. Valančius nušalino kunigus Pranciškų Kundrotą, Ignacą vaišvilą ir Peliksą Lenkauskį ir paskyrė kun. Rupertą Bartkevičių. Šis pastatė bokštą, aptinkavo sienas, sutvarkė grindis, apmūrijo šventorių, nugriovė senąją medinę bažnyčią. Miško medžiaga buvo nemokamai gauta iš Viekšnių seniūnijos. Lėšas aukojo parapijos tikintieji. 1854 m. bažnyčios statyba užbaigta. 1855 m. gegužės mėn. 29 d. vyskupas M.Valančius pakonsekrevo naująją Viekšnių bažnyčią. Altoriai buvo perkelti iš senosios bažnyčios. Tačiau jie buvo negražūs, todel 1870 m. parapijietis Vincas Juodeikis pastatė naujus, gausiai paauksuotus altorius. Tai jam kainavo 500 rublių.

1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė, beliko tik mūrinės sienos. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Izidorius Valys-Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė senose sienose. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. Atstatymo darbams vadovavo technikas V.Landauskis, kuris daug kur Lietuvoje statęs bažnyčias. Visą miško medžiagą dovanojo Sonteklių dvaro savininkė Teklė Gružauskaitė. Kad ne jos gausi auka, negreit tebūtų imtasi statyti. 1921 m. gruodžio 21 d. Žemaičių Kapitulos pralotas Jonas Maironis - Mačiulis bažnyčią rekonsuliavo, jai suteiktas Šv. Jono Krikštytojo vardas. 1937 m. Viekšnių parapijai priklauso miestelis ir 53 kaimai su 9992 gyventojais - katalikais.

1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Jos atstatymo darbus organizavo vietinis statybininkas Robertas Gutmonas (yra pastatęs dar dvi bažnyčias - vainute ir Gardume (dabar - Žemaičių Naumiestis)). Gotikinio stiliaus senąjį bažnyčios kryžių prieš II pasaulinį karą nukalė Domininkas Stankus. Apie 1980 m., kai buvo remontuojama bažnyčia, senasis geležinis kryžius nuimtas ir iškeltas naujas. Dabartinis eklektrinių formų šviesus kryžius pagamintas iš nerūdijančio plieno. .

Altoriai, paveikslai

Dabar bažnyčios viduje įrengti 5 altoriai. Tapytojas Nikodemas Ivanauskis nutapė Viekšnių bažnyčios šventųjų paveikslus.

Varpai

Viekšnių kapinių teritorijoje buvo pastatyta varpinė, kuri 1826 m. remontuota. Joje ant medinių sijų kabojo įvairaus dydžio keturi tarpusavyje suderinti varpai, 1738 m. kovo 23 d. konsekruoti Žemaičių vyskupo Juozapo Mykolo Karpio, pirmasis - 400, antrasis - 300, trečiasis - 200, ketvirtasis - 100 svarų svorio.

Viekšnių bažnyčios koplyčioje kurį laiką buvo 260 svarų varpas, vėliau, Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio nurodymu, atiduotas Laukuvos filinei bažnyčiai. Viekšnių bažnyčios bokštelyje glaudėsi 16 svarų signatūrinis varpas. Apeigų metu bažnyčioje skambėdavo keliolika mažesnių ir visiškai mažų žalvarinių varpelių: keturi, pritvirtinti prie didžiojo altoriaus ir zakristijos sienos (8 svarai), ir vienuolika rankinių, ministrantūrinių varpelių prie altorių (taip pat 8 svarų).

Didesniuosius varpus bažnytinių apeigų ir švenčių metu 1841 m. aptarnaudavo keletas samdomų varpininkų - Barbora Kerčiūtė, Ona Smilgaitė, Elžbieta Žnutienė, Juozapas Butkus, Jonas Kundys, Jurgis Lemežis, Jonas Pundzius, Petras Skabeika. „Zvanininkais” paprastai samdyti nusenę vietos gyventojai dažniausiai glaudėsi špitolėse prie bažnyčių ir, atsižvelgiant į amžių bei sveikatą, skambinę paeiliui jiems skirtais varpais. Mokėta už darbą ir Viekšnių parapijos Rožančiaus giedotojų vadovui (promotoriui) Kazimierui Dogeliui.

Viekšnių bažnyčioje buvo įrengti XVIII a. Karaliaučiuje pagaminti varpai. Per I pasaul. karą jie vokiečių išvežti, o juos pakeitė nuo cerkvės nukabintieji. 1925 m. įsigyti nauji varpai -„Jonas”, „Juozas” ir „Antanas”, tačiau jie taip neskambėjo, kaip buvę senieji

Vargonai

Viekšnių bažnyčios choruose virš „bobinčiaus”, į kuriuos buvo kylama stačiais mediniais laiptais, stovėjo nemaži trylikos balsų (registrų) vargonai su papildomai įrengtais savotiškais koloritiniais registrais - būgnais ir varpeliais, kartais vadinamais „janičarų muzika”. Vargonai buvo įsigyti XIX a. pradžioje Viekšnių klebono kun. Mirskio rūpesčiu, parapijiečių surinktomis lėšomis. Be Viekšnių, „janičarų muzikos” registrus turėjo dar Akmenės, Laižuvos ir Leckavos vargonai.

Šie vargonai per 1915 m. gaisrą sudegė. 1922 ar 1923 metais buvo įrengti nauji vargonai, juos statė rygiečio K. Skersteno firma. Iki 1939 m. tais vargonais be jokio vargo ar remonto grojo keli viekšniškiai vargonininkai - Stulgaitis, Jeronimas Kačinskas, Drąsutis, vėliau - Jokubauskas, Viktoras Kriaunevičius, Albinas Jasenauskas, Dapkevičius, Vasiliauskas, Kazimieras Liaudanskas. Kai 1939 metų rudenį vėl kilo gaisras, žmonės, bijodami, kad bažnyčia sudegs ir gelbėdami visą jos turtą, vargonus per skubėjimą taip išardė, kad restauratoriui Adolfui Karaškai prisiėjo be galo daug padirbėti, kad jie vėl atsistotų į savo vietą ir suskambėtų. Per antrąjį pasaul. karą vargonai vėl apgadinti. XX a. pab. vargonai dar kartą suremontuoti, suderinti, skamba švariu dvidešimties registrų skambesiu.

Šventorius

Kryžius Viekšnių bažnyčios šventoriuje meistro Klemenso Narmonto darbas. Jį 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui užsakė kunigas Vincas Gauronskis.

Bažnyčios šventoriuje palaidotas 1941 m. birželio 27 d. Maigų miške nužudytas ilgametis parapijos ganytojas kanauninkas J. Navickas (1864—1941). Greta ilsisi kunigas, politinis tremtinys J. Ilskis (1907—1985) ir buvęs Kaišiadorių vyskupijos kapitulos kanauninkas J. Meidus (1907—1983).

Iki pat XX amžiaus trečio dešimtmečio bažnyčios šiaurinėje pusėje, už šventoriaus tvoros atvažiavusieji prisirišdavo arklius. Kai parapijiečiai sugalvojo tą vietą sutvarkyti, pirmiausiai šiaurės rytų pusėje pastatė šv. p. Marijos skulptūrą ir visą šiaurinį pakraštį apsodino gėlėmis. Ta vieta ilgai buvo vadinama „bažnyčios darželiu”. Po kiek laiko surinko pinigų ir šiaurės vakarų pusėje 1930 m. pastatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą. Paminklas atidengtas 1930 07 13. Autorius Kostas Remeika iš Veiviržėnų. Paminklas tebestovi, o šv. p. Marijos skulptūra perkelta į bažnyčią. Iki 1941 metų darytose nuotraukose matyti, kad „bažnyčios darželyje” netoli Vytauto paminklo stovėjo dar vienas paminklas — ant aukšto žemių kalno, į vakarus pasisukęs, staugiantis „geležinis vilkas”.

Kunigai

• Kristupas Buiševičius, klebonas 1633 m.
• Jurgis Ščavinskis (apie 1637 m.), buvęs Smolensko kanauninkas.
• Mykolas Anusavičius, klebonas (1643-1647 m.).
• Jonas Rudovičius, klebonas 1670 m.
• Danielius Aleksandras Aleksandravičius, klebonas 1676 m.
• Adomas Blinstrumas, klebonas 1698 m.
• Jonas Urvikas, klebonas (1711 - po 1755 m)
• Juozapas Ramanauskis, klebonas (1755-1772 m.).
• Andriejus Vaicekauskas, vikaras 1755 m.
• Jonas Gerikas, vikaras 1772 m.
• Jonas Mirskis, klebonas 1798 m.
• Kasparas Bytautas, klebonas (1805-1833 m.) (g. 1769 - m. 1834-05-04/16 Viekšniuose), kunigas, teologijos daktaras. 1807 m. pastatydino Užlieknės koplyčią, o 1812 m. koplyčią Viekšnių kapuose, kuri 1890 m. naktį slaptai išgriauta. Dėl šios koplyčios šventikas Batalinas kėsinosi dalį katalikų kapų prijungti prie stačiatikių.
• Jokūbas Kryževičius, vikaras (1806-1817 m.)
• Benediktas Kuzminskis, vikaras (apie 1806-1811 m.).
• Benediktas Domanskis, vikaras (iki 1806 m.).
• Jurgis Jucevičius, pirmasis Viekšniu altaristas (1798-1839 m.).
• Vincentas Bortkevičius, vikaras (1821-1824 m.).
• Antanas Janikavičius, vikaras (1816-1821 m.).
• Adomas Kuršelskis, vikaras (1821-1827 m.).
• Jurgis Lodovičius, altaristas (1820-1836 m.).
• Motiejus Milanovičius, vikaras (1824-1830 m.).
• Tadas Petkevičius, vikaras ir laikinas administratorius (po 1825 - 1834 m.).
• Mykolas Juknevičius, vikaras (po 1825-1836 m.).
• Pranciškus Skabeika, vikaras (1831-1838 m.).
• Laurynas Vilimavičius, altaristas (1828-1849 m.).
• Pranciškus Kondratas, klebonas (1834-1856 m.).
• Teofilis Laurinavičius, vikaras 1834 m.
• Juozapas Butavičius, vikaras (1837-1840 m.).
• Feliksas Kontrimas, vikaras (1837-1841 m.).
• Jonas Šliževičius, altaristas (1837-1847 m.).
• Stanislovas Gruzdys, vikaras (1840-1846 m.).
• Domininkas Vitkevičius, vikaras (1840-1849 m.).
• Kazimieras Sargelevičius, vikaras (1847-1848), altaristas (1849-1858 m.).
• Antanas Šiaudinskis, altaristas (1848-1854 m.).
• Feliksas Lenkauskas, vikaras (1849-1853 m.).
• Pranciškus Jasielskis, administratorius (1850-1853 m.).
• Rupertas Bortkevičius, administartorius (1854-1855 m.), klebonas (1856-1866 m.).
• Telesforas Rubinas, vikaras (1853-1855 m.).
• Juozapas Stankevičius, vikaras 1855 m.
• Aleksandras Ludovičius, vikaras 1856 m.
• Juozapas Kurmavičius, altaristas (1855-1856 m.).
• Vincentas Rodavičius, altaristas 1854 m.
• Antanas Jamontas, altaristas 1856 m.
• Antanas Šarauskas, altaristas (1857-1866 m.).
• Bernardas Narkevičius, mansionarijus (1858-1862 m.).
• Stanislovas Beniušis, vikaras (1857-1862 m.).
• Juozapas Kelpša, altaristas (1858-1872 m.).
• Jurgis Bartoševičius, vikaras (1858-1859 m.).
• Vincentas Nugarevičius, vikaras 1862 m.
• Antanas Jankauskas, vikaras (1862-1863 m.).
• Dominykas Krasauskas, vikaras (1864-1867 m.).
• Klemensas Sidabravičius, administratorius (1866-1868 m.). Nuo 1835 m. buvo vikaras Sedoje.
• Juozapas Zaleskis, klebonas (1868-1909 m.), dekanas (nuo 1872 m.).
• Juozapas Šimkevičius, vikaras (1868-1871 m.).
• Pranciškus Jaselskis, vikaras (1872-1875 m.).
• Antanas Lekševičius (g. 1838 - m. 1880-01-25), vikaras ir altaristas (1873-1879 m.).
• Aleksandras Valavičius, vikaras (1876-1886 m.).
• Jurgis Urbikas, altaristas (1880-1881 m.).
• Teofilis Tabalkevičius, vikaras (1882-1885 m.).
• Kazimieras Bubliauskas, vikaras (1883-1887 m.).
• Baltramiejus Baltrėnas, vikaras (1886-1892 m.).
• Juozapas Liaudanskis, vikaras (1887-1896 m.).
• Antanas Dygaitis (Diegaitis), vikaras (1892-1895 m.), 1893-1895 m. buvo ir Viekšnių pradžios mokyklos religijos mokytojas.
• Kazimieras Sendrauskas, vikaras (1895-1897 m.).
• Ignas Andrašiūnas, vikaras (1895-1897 m.).
• Juozapas Jaraminas, vikaras (1890-1902 m.).
• Lukas Bužinskis, altaristas (1892-1909 m.). Buvo atkeltas iš Joniškio.
• Jonas Rimkūnas, vikaras (1897-1905 m.).
• Martynas Valančiauskas, vikaras (1901-1911 m.).
• Aleksandras Gedvila, altaristas (1903-1905 m.).
• Stanislovas Racevičius, altaristas (1900-1923 m.).
• Pranas Viliūnas, vikaras (1906-1908 m.).Viekšniuose įsteigė Vilniaus Aušros skyrių su knyginėliu, vėliau susidėjo su socialdemokratais, po to - su komunistais, pateko į Seimą. Kelerius metus kalėjo Kaune, Minske buvo „Raudonojo Artojaus" redaktorius. Parašė „Kunigo išpažintis".
• Antanas Vytuvis, vikaras (1908-1910 m.).
• Juozapas Sakalauskas (g. 1837 - 1918 m. rugpjūčio mėn.), altaristas (1910-1918 m.). Per I pasaul karą išvyko į Vilnių.
• Vincentas Jarulaitis, 1909-1916 m. buvo Viekšnių klebonas ir dekanas, Plungės klebonas, vėliau Petrapilio Valstybės Dūmos narys. Jo šeimininkė - Kymantienė (rašytojos Sofijos Čiurlionienės motina).
• Jonas Domarkas, vikaras (1911-1914 m.).
• Juozapas Šereiva, vikaras (1910-1912 m.).
• Juozapas Gendrėnas, 1913-1914 m. tarnavo Viekšnių parapijos vikaru.
• Justinas Urbonavičius, vikaras (1914-1917 m.).
• Jonas Butkevičius, vikaras (1914-1915 m.).
• Mykolas Augulis, vikaras (1915-1917 m.).
• Pranciškus Vasiliauskas, administartorius (1916-1920 m.).
• Juozapas Žemaitaitis, vikaras (1917-1919 m.).
• Juozapas Gudzinskas, vikaeras (1918-1919 m.).
• Liudvikas Rinkevičius, altaristas (1918-1921 m.) .
• Kazimieras Vilkickas, vikaras (1919-1921 m.).
• Juozapas Janeliūnas, vikaras 1919 m.
• Izidorius Valys-Gudavičius (g. 1877-08-04 - m. 1931-11-23), 1920-1923 m. jis tarnavo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu, ten remontavo Pirmojo pasaulinio karo metais nukentėjusią bažnyčią.
• Paulius Kairys, vikaras (1920-1921 m.).
• Stanislovas Būdvytis, vikaras ir vidurinės mokyklos kapelionas (1921-1924 m.).
• Jonas Navickas, klebonas ir dekanas (1923-1941 m.).
• Vincentas Švambarys, vikaras (1921-1926 m.).
• Juozapas Ruibys, vikaras (1925-1926 m.).
• Pranciškus Kavaliauskas, vikaras (1926-1927 m.).
• Benediktas Povilanskis, vikaras 1927 m.
• Boleslovas Lašas, vikaras 1928 m.
• Stanislovas Sakutis, vikaras (1930-1931 m.).
• Vincentas Rudzinskas, vikaras (1931-1933 m.).
• Stanislovas Žadeikis, Viekšnių progimnazijos kapelionas (1931-1939 m.).
• Domas Masiulis, vikaras (1933-1936 m.).
• Antanas Ričkus, vikaras (1935-1936 m.).
• Jonas Lukošius, vikaras (1937-1939 m.).
• Petras Jasas, vikaras (1936-1937 m.).
• Juozapas Bogušas, vikaras 1937 m.
• Klemensas Arlauskas, vikaras (1938-1942 ir 1944-1947 m.).
• Vincentas Senkus, vikaras (1939-1941 m.).
• Augustinas Jukna, altaristas (1940-1951 m.).
• Boleslovas Pacevičius, vikaras (1939-1944 m.).
• Jonas Gasiūnas, klebonas ir dekanas (1941-1948 m.). 1923-07-18 paskirtas į Viekšnių mokyklą kapelionu ir tikybos mokytoju. Joje dirbo iki 1925-08-01. Nuo 1926-08-01 vėl dirbo Viekšnių mokykloje, kur išdirbo iki 1928-01-01 ir išvyko į tauragę; čia dirbo aukštesniojoje komercijos mokykloje .
• Jonas Staškevičius, 1948 m. jis buvo Viekšnių (Mažeikių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas ir Viekšnių dekanas.
• Jonas Ilskis, klebonas ir dekanas (1948-1949 m.). 1949 m. Viekšniuose suimtas ir ištremtas, 1956 m. grįžo į Akmenę, 1965 m. į Viekšnius.
• Stanislovas Ilinčius, klebonas (1949-1951 m.).
• Juozapas Leonardas Avižienis, altaristas (1949-1951 m.).
• Pranciškus Bagdonas, klebonas (1951-1958 m.).
• Pranciškus Mačys, kunigas (1951-1978 m.).
• Leonas Virkutis, mansionarijus (1952-1965 m.).
• Juozas Stasiulis, klebonas (1958-1963 m.).
• Petras Mitkus, vikaras (1958-1960 m.).
• Kazimieras Andruška, altaristas (1960-1972 m.).
• Juozapas Meidus, altaristas(1962-1963 ir 1972-1983 m.), klebonas (1963-1972 m.). Mokėsi Vilniaus ir Panevėžio gimnazijose. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1934-05-25. Vienerius metus vikaravo Širvintose, iki 1944 m. dirbo Kaišiadorių gimnazijos kapelionu. 1944-1946 m. dėstytojavo Kauno kunigų seminarijoje. 1946-1959 m. klebonavo Krikštėnuose (Kaišiadorių vyskupijoje), Bukonyse ir Raseiniuose (Kauno arkivyskupijoje). Nuo 1959 m. kovo mn. pradėjo valdyti Kaišiadorių vyskupiją. Vyskupijos administravimas ano meto sąlygomis buvo labai sunkus. Kan. J. Meidus nenorėjo pasiduoti valdžios spaudimui, taigi 1962 m. iš valdytojo pareigų atsisakė ir apsigyveno Viekšniuose kaip altarista. Mirė 1963-09-02. Palaidotas Viekšnių bažnycios šventoriuje.
• Antanas Striukis, vikaras (1970-1972 m.), klebonas (1972-1980 m.).
• Julijonas Miškinis, klebonas (1980-1984 m.).
• Petras Merliūnas, klebonas (1984-1985 m.).
• Vincentas Gauronskis, klebonas ir Mažeikių dekanas (1985-1996 ir 2002-2010 m.). Gimė Purvių kaime, krikštytas Šiaudinėje. 1956 m. baigė Viekšnių vidurinę mokyklą.
• Mykolas Petrauskas, klebonas (1996-2002 m.).
• Ramūnas Gerdauskas, vikaras (1996-1997 m.).
• Vytautas Dvaržeckis, vikaras (1996-1999 m.).
• Jonas Pakalniškis, 1999-05-24 – 2000-05-28 Viekšnių šv. Jono Krikštytojo parapijos altaristas.
• Romualdas Žulpa, rezidentas (1997-1999 m. ir nuo 2002 m.).
• Raimondas Jonauskas, vikaras (2000-2002 m.).
• Andrius Eidintas, vikaras (2010-).
• Kęstutis Zybartas, klebonas (2010 iki 2018-07).
• Stasys Toleikis, kunigas klebonas (nuo 2018-07).
• Anupras Gauronskas, rezidentas (nuo 2018-07).

Archyvas

• Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Wieksznensis): 1817-1927 m. gimimo, santuokos, mirties metrikų užsakų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1382, ap. 1.
• 1817-1940 m. Viekšnių dekanato bažnyčių metrikų aktų knygų apyrašas. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 8.
• Viekšnių dekanato bažnyčių gimimo metrikų aktų knyga 1863 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1373.
• Viekšnių dekanato bažnyčių mirties metrikų aktų knyga 1863. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1378.
• Viekšnių dekanato bažnyčių santuokos metrikų aktų knyga 1863 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1415.
• Viekšnių dekanato bažnyčių mirties metrikų aktų knyga 1864 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1432.
• Viekšnių dekanato bažnyčių gimimo metrikų aktų knyga 1864 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1447.
• Viekšnių dekanato bažnyčių santuokų metrikų aktų knyga 1864 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1449.
• Viekšnių dekanato bažnyčių mirties metrikų aktų knyga 1885 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1539.
• Viekšnių dekanato bažnyčių mirties metrikų aktų knyga 1885 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 1541.

Nuorodos

• Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios panoramos

Šaltiniai

• Valančius M. Pastabos pačiam sau. - Klaipėda, 1929. - P. 91.
• N. J. [Navickas J.]. Viekšnių bažnyčios praeitis // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 3 - 4.
• Biržiška M. Bažnytinė krašto praeitis // Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 27 - 32, 64, 80, 82 - 84, 341.
• Katalikų kalendorius žinynas: 1989. - Kaunas/Vilnius, 1989. - P. 381
• Jurkštas Vytautas Povilas. Viekšnių vargonai ir varpai prieš 150 metų // Vienybė. - 1992. - Bal. 18, 22. Pilnas tekstas: Muzikos barai. - 1992. - Nr. 2, 3.
• Rozga L. Kanauninkas Vincentas Jarulaitis // Vienybė. - 1992. - Birž. 3
• Vargonai kaip žmonės: Pasakoja viekšniškis, ilgametis bažnyčios vargonininkas Juozas Lizdenis // Vienybė. - 1992. - Liep. 4.
• Misius K. Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - V., 1993. - P. 31, 32, 370 - 371.
• Viekšniai: istorija ir kultūra. Sud. Povilas Šverebas. Žemaičių praeitis, d. 16 - Vilnius, 2013. - 864 p. - P. 309-346. ISBN 978-609-447-096-7.