Valgomasis salieras
| Valgomasis salieras | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Valgomasis salieras (Apium graveolens) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Salieriečiai Apiales |
| Šeima | Salieriniai Apiaceae |
| Gentis | Salieras Apium |
| Rūšis | Valgomasis salieras Apium graveolens L. |
|
| |
VALGOMASIS SALIERAS (Apium graveolens), salierinių (Apiaceae) šeimos stipriai kvepintis, su mėsinga šaknimi augalas.
Aukštis iki 100 cm. Stiebas status, storas, su ryškiomis briaunomis ir vagomis, dažniausiai tuščiaviduris, labai šakotas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, kelis kartus triskilčiai. Žemutiniai lapai su ilgais ir sustorėjusiais lapkočiais. Skėčiai iki 20 cm skersmens, su 6-12 trumpų stipinų. Žydi liepos - spalio mėn. Vaisiai rutuliški, 1,5-2 mm skersmens, su storomis ir gana aštriomis briaunelėmis. Vaisiai pradeda bręsti rugpjūčio pabaigoje. Dauginasi sėklomis
Salieras auginamas kaip daržovinis, prieskoninis ir vaistinis augalas. Maistui naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Visos augalo dalys turtingos vitaminų, šaknyse yra iki 0,1 proc. būdingo kvapo eterinio aliejaus, taip pat 1,1 proc. baltymų, 0,27 proc. aliejaus, karotini. Eterinis aliejus turi priešuždegiminių medžiagų, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Švieži, džiovinti arba sūdyti salierų lapai ir šaknys paskanina mėsos, žuvų, daržovių patiekalus, sriubas ir padažus.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auginamas daržuose. Gerai auga derlingoje, purioje priesmėlio arba priemolio dirvoje. Nemėgsta rūgščių dirvų, užpavėsintų vietų