Vaistinis smidras
Vaistinis smidras | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Vaistinis smidras (Asparagus officinalis) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Lelijainiai Liliopsida |
Eilė | Smidriečiai Asparagales |
Šeima | Smidriniai Asparagaceae |
Gentis | Smidras Asparagus |
Rūšis | Vaistinis smidras Asparagus officinalis L. |
|
VAISTINIS SMIDRAS ( Asparagus officinalis), smidrinių ( Asparagaceae) šeimos augalas.
Daugiametis, iki 150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, mėsingas, trumpas. Nuo jo driekiasi kuokštas šaknų. Stiebų keletas, jie statūs, ploni, šakoti. Lapai mažų žvynelių pavidalo. Jų pažastyse po 3-6 auga pakitusios siūliškos šakelės - kladodžiai. Žiedai smulkūs, žalsvai gelsvi, nusvirę ant ilgokų žiedkočių. Vaisius - rutuliška, raudona uoga. Joje - šešios juodos raukšlėtos sėklos. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Dauginamas sėklomis, kero dalijimu. Žydi birželio-liepos mėn.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis ir jauni ūgliai. Šakniastiebiai su šaknimis kasami anksti pavasarį arba rudenį. Nuplaunamos žemės ir džiovinami. Švieži ūgliai, kurie tinka vartoti maistui, yra šviesūs arba šviesiai violetiniai. Iškasami dar neišdygę anksti pavasarį. Smidro šaknų ir šakniastiebių užpilas vartojamas nuo inkstų ir širdies ligų. Jis mažina arterinį kraujospūdį, retina ir stiprina širdies susitraukimus, plečia periferines kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Liaudies medicinoje šakniastiebių užpilu gydomos inkstų, šlapimo takų ligos (cistitas, vandenė). Iš rudenį rinktų raudonų uogų gaminamas vandeninis užpilas, vartojamas nuo impotencijos.
Vaistinis smidras dar vadinamas šilkadiemedžiu.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.