Vaistinė kraujalakė
| Vaistinė kraujalakė | |
|---|---|
 | |
| Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Gentis | Kraujalakė Sanguisorba |
| Rūšis | Vaistinė kraujalakė Sanguisorba officinalis L. |
|
| |
VAISTINĖ KRAUJALAKĖ (Sanguisorba officinalis), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 20-90 cm. Šakniastiebis tamsiai rudas. Stiebas status, tuščiaviduris, viršutinėje dalyje šakotas. Lapai neporomis plunksniški, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė - melsvo atspalvio. Skroteliniai lapai ilgakočiai, su 7-15 dantytų lapelių. Žiedai susitelkę į pailgai kiaušiniškas, tamsiai raudonas ilgakotes galvutes. Žiedeliai maži, su rudai raudona taurele, be vainikėlio. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėn. Vaisiai - riešutėliai.
Savybės ir panaudojimas
Žieduose yra nektaro, juos lanko vabzdžiai. Šaknyse gana daug rauginių medžiagų ir šiek tiek eterinių aliejų. Kraujalakė nuo seno žinoma kaip vaistažolė, dabar daugiau vartojama veterinarijos praktikoje. Lapai tinka salotoms. Šakniastiebiais kartais aromatizuojamas actas.
Vaistinė kraujalakė yra kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) mitybinis augalas.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga Ventos, Viešetės upių drėgnose pievose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.