Vaistinė dirvuolė
| Vaistinė dirvuolė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Gentis | Dirvuolė Agrimonia |
| Rūšis | Vaistinė dirvuolė Agrimonia eupatoria L. |
|
| |
VAISTINĖ DIRVUOLĖ (Agrimonia eupatoria), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su trumpu, storu šakniastiebiu. Ji dar vadinama dirvuole gydūne, tvile, žemės gumbike. Vaistinė dirvuolė auga Aukštis 30-100 cm. Stiebas apaugęs gana tankiais plaukeliais; dažniausiai nešakotas arba viršuje kiek šakotas. Lapų neporomis pertrauktai plunksniški. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apaugusi prigulusiais plaukeliais, o apatinė balsva ir apaugusi tankiais plaukeliais ir pasislėpusiomis po jais mažomis, beveik bekotėmis liaukutėmis. Pamatiniai lapai sudaro skrotelę. Žiedynas 10-30 cm ilgio pertraukta kekė. Žiedai trumpakočiai, nedideli, penkianariai. Žiedsostis sukučio pavidalo, vagotas, žiedams peržydėjus sukietėja, apaugęs kabliškais dygleliais. Vainiklapiai geltoni. Kuokeliai trumpesni už vainikėlį. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Subrendę vaisiai 5-8 mm ilgio ir 3-6,5 mm pločio riešutėliai; jų vidiniai dygliai statūs, išoriniai - išsiskėtę į šalis. Dauginasi sėklomis. Dygliuotus vaisiukus išnešioja gyvūnai.
Savybės ir panaudojimas
Žiedai išskiria nektarą. Augalai turi rauginių medžiagų, eterinių aliejų, flavonų. Vartojamas liaudies medicinoje nuo įvairių ligų. Vaistinė dirvuolė gydo gerklės bei ryklės uždegimus, taip pat oftinį stomatitą. Ją reikėtų prisiminti susirgus angina. Žmonės, kurie daug kalba ar dainuoja, kasdien turėtų gerklę skalauti vaistinės dirvuolės arbata. Dirvuolės lapai puikiai gydo mažakraujystę ir žaizdas. Jie taip pat padeda nuo reumato, radikulito, virškinimo sutrikimų, kepenų cirozės, tulžies sąstovio ir blužnies ligų. Per dieną galima išgerti iki dviejų puodelių arbatos. Vaikai, sergantys skleroderma, kasdien turėtų maudytis vaistinių dirvuolių vonioje.
Iš nepražydėjusio augalo stiebų ir lapų gaunami gana patvarūs geltoni dažai. Augalą ėda avys ir ožkos, kiti gyvuliai jo nemėgsta dėl terpentino kvapo.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga saulėtose, sausose vietose, pakelėse, pamiškėse, palaukėse, šlaituose, ant kalvų, miško aikštelėse ir griuvėsiuose.