Usūrinis šuo

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Usūrinis šuo
Nuotraukos laikinai nėra
Usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Žinduoliai
Mammalia
Būrys Plėšrieji žinduoliai
Carnivora
Šeima Šuniniai
Canidae
Gentis Usūriniai šunys
Nyctereutes
Rūšis Usūrinis šuo
Nyctereutes procyonoides
(Gray, 1834)

USŪRINIS ŠUO (Nyctereutes procyonoides) - šuninių (Canidae) šeimos gyvūnas.

Liemuo storas, kojos trumpos. Galva nedidelė. Ausys trumpos, nedaug išsikišusios iš kailio. Uodega papurusi. Kailis tankus, plaukai ilgesni nei lapės. Nugara juosvai rusva, pilvas pilkšvai gelsvas.

Gyvena nedideliuose miškuose, miškų pakraščiuose, netoli pelkių. Žiemą per didesnius šalčius miega urvuose, po medžių išvartomis ir kitokiose slėptuvėse. Pavojaus akimirką usūrinis šuo kartais apsimeta negyvu. Gerai plaukia. Aktyvus naktį, retsykiais ir dieną.

Minta graužikais, varliagyviais, vabzdžiais, ėda šiek tiek vaisių, šakniagumbių. Suėda ir žuvusių gyvūnėlių. Rudenį sudaro poras. Nėštumas 59-64 dienos. Atveda 6-7, kartais daugiau kaip dešimt jauniklių. Mažyliai sveria 60-110 g, jie gimsta akli, uždaromis klausos angomis. Akys jaunikliams atsiveria 8-10 dieną. Subręsta 10 mėnesių. Žiemą negiliai įminga, per atodrėkius dažnai išlenda iš urvų. Poruojasi vasario-kovo mėnesiais. Jauniklius veda balandžio-gegužės mėnesiais, bet kartais veisimasis būna labai ištęstas, tad aptinkamos ir vėlesnės vados.

Paplitimas Mažeikių rajone ir gausumas

Rajone įprastas, gerai žinomas žvėrelis.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 130 p. - P. 69, 127. ISBN 9986-767-02-1.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 135. ISBN 9986-875-48-X.