Usūrinis šuo
Usūrinis šuo | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Žinduoliai Mammalia |
Būrys | Plėšrieji žinduoliai Carnivora |
Šeima | Šuniniai Canidae |
Gentis | Usūriniai šunys Nyctereutes |
Rūšis | Usūrinis šuo Nyctereutes procyonoides (Gray, 1834) |
|
USŪRINIS ŠUO (Nyctereutes procyonoides) - šuninių (Canidae) šeimos gyvūnas.
Liemuo storas, kojos trumpos. Galva nedidelė. Ausys trumpos, nedaug išsikišusios iš kailio. Uodega papurusi. Kailis tankus, plaukai ilgesni nei lapės. Nugara juosvai rusva, pilvas pilkšvai gelsvas.
Gyvena nedideliuose miškuose, miškų pakraščiuose, netoli pelkių. Žiemą per didesnius šalčius miega urvuose, po medžių išvartomis ir kitokiose slėptuvėse. Pavojaus akimirką usūrinis šuo kartais apsimeta negyvu. Gerai plaukia. Aktyvus naktį, retsykiais ir dieną.
Minta graužikais, varliagyviais, vabzdžiais, ėda šiek tiek vaisių, šakniagumbių. Suėda ir žuvusių gyvūnėlių. Rudenį sudaro poras. Nėštumas 59-64 dienos. Atveda 6-7, kartais daugiau kaip dešimt jauniklių. Mažyliai sveria 60-110 g, jie gimsta akli, uždaromis klausos angomis. Akys jaunikliams atsiveria 8-10 dieną. Subręsta 10 mėnesių. Žiemą negiliai įminga, per atodrėkius dažnai išlenda iš urvų. Poruojasi vasario-kovo mėnesiais. Jauniklius veda balandžio-gegužės mėnesiais, bet kartais veisimasis būna labai ištęstas, tad aptinkamos ir vėlesnės vados.
Paplitimas Mažeikių rajone ir gausumas
Rajone įprastas, gerai žinomas žvėrelis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 130 p. - P. 69, 127. ISBN 9986-767-02-1.
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 135. ISBN 9986-875-48-X.