Ungurys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Ungurys
Nuotraukos laikinai nėra
Ungurys (Anguilla anguilla)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Žuvys
Pisces
Būrys Unguriažuvės
Anguilliformes
Šeima Upiniai unguriai
Anguillidae
Gentis Upiniai unguriai
Anguilla
Rūšis Ungurys
Anguilla anguilla
(Linnaeus, 1758)

UNGURYS (Anguilla anguilla), upinių ungurių ( Anguillidae) šeimos žuvis.

Statusas

Vandens telkiniuose reta rūšis.

Morfologija ir biologija

Kūnas panašus į gyvatės - ilgas, cilindriškas. Ungurių gėlavandenis gyvenimo periodas skirstomas į stiklinio unguriuko, geltonojo ungurio ir sidabrinio ungurio etapus. Pirminiame etape stikliniai unguriukai praranda skaidrumą, padidėja pigmentaciją. Antrame etape jis greitai auga, papilvė būna gelsva ar žalsva. Trečiame etape ungurių pilvinė dalis būna balta, nugara tamsi, oda stora. Užauga iki 1.2-1.4 m ir iki 4-5 kg, dažniausiai sugaunami 0.5-1 kg svorio. Patelės ir patinai auga skirtingai: patelės auga sparčiau ir migruoja būdamos 7-10 m., patinai migruoja užaugę iki 150-250 g., kartais jau ketvirtaisiais gyvenimo metais, gėluose vandenyse.

Minta bentosiniais bestuburiais, smulkiomis žuvimis, vėžiais, varlėmis. Svarbi verslinė ir mėgėjiška rūšis. Žuviena skani, delikatesnė, aukštos kokybės.

Paplitimas Mažeikių rajone

Migruoja pasroviui Ventos, Virvytės upėmis.

Rajone unguriai buvo leidžiami į Plinkšių ežerą ir Tulnikių tvenkinį.

Apsauga

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 31. ISBN 9986-875-48-X.