Tiškai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Tiškai
Tiskai.MKE.2011-08-04.jpg
Stogastulpis Tiškų k. Aut. Stanislovas Kuzma[1].
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Gyventojai: 46 (2001 m.)

TIŠKAI, kaimas Sedos seniūnijoje, Varduvos upės kair. krante. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias, vakarinėje dalyje yra Tiškų miškas, pietuose ribojasi su Padvarnininkų k, rytuose - su Varduva.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).

Istorinės žinios

Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas Tadeušas Marijonas Daukantas, gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

I Tiškaus ūkį buvo nupirkęs Mikuckis, o po jo - Daukantas. Tiškų vienkiemis yra už Bradumo, Petkaus sodyba.

Tiškų kaimo ribos ėjo nuo Keražų kepelių pagal Varduvos upe, po to palei Bradumo upelį iki Skeivio malūno ir Tiškų vieškelio ribos.

Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G.Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Tiškų kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1973 m.

  • Senkapiai - senos kapinaitės Tiškų k., 4 km nuo Sedos, dešinėje kelio Seda-Ylakiai pusėje. Dar vadinamos Markapiais. Tai smėlio kalvelė. Anksčiau buvo kryžių, akmuo su užrašu. Žmonės čia įsirengdavo rūsius bulvėms, todėl iškasdavo kaukolių ir vėl sulaidodavo. Vėliau žemės savininkas Daukantas nebeleido kasti bulviarūsių. Kai Daukantas pardavė žemę, čia vėl pradėta kasti. Pasakojama, kad čia vaikščiodavę žiburėliai. Matydavo tris Žiburėlius, kurie rudens naktimis pakildavo nuo kapelių ir nueidavo iki vieškelio, o ten dingdavo.
  • Šliterinė - karčema Tiškų kaime, 3 km į vakarus nuo Sedos, kairėje kelio Seda-Ylakiai puseje. Pievos dalyje išlikusi tik akmenų krūvelė. Vadinama nuo vokiečio Šliterio, kuris buvo nupirkęs Tiškaus ūkį ir maždaug prieš 120 metų pamiškėje pastatęs karčiamą. Apie šia vietovę yra toks padavimas: Iš Padvarninkų pelkių, kurios yra prie Sedos-Ylakių vieškelio, 2 km nuo Sedos, kairėje kelio puseje, išeidavo pasipuošęs jaunas muzikantas ir nakties metu prašydavo pavežamas pravažiuojančių arkliais iki Šliterinės. Šliterinėj imdavo groti smuiku. Kai visi pradėdavo šokti, įeidavo du vyrai ir vežėją pakardavo už kojų. Žmones yra radę ir paleidę keletą tokių vežikų.
  • Tiškinė - miškas Tiškų k., 2 km nuo Sedos, kairėje Sedos-Ylakių kelio puseje. Miškas mišrus, senas, vyrauja eglės. Plotas 45 ha. Pavadintas pagal žmogaus pavardę - Tiškus, kuris buvo dvarininkas ir tą miška valdęs XIX a.
  • Vigelinė - žvyrduobės Tiškų k., 4 km nuo Sedos, dešinėje Sedos-Ylakių kelio pusėje. Plotas 0,60 ha. Anksčiau jos priklausė Daukantui, kuris nusipirko nuo III Tiškaus. Apie 1900 m. žvyrduobes nuomojo latvis Vigelis. Išparceliavus dvarą atiteko valstybei. Iš čia buvo vežamas žvyras keliams taisyti ir statyboms. Išeksploatuotos. Yra padavimas, kad Vigelinėje, už Bradumo, buvo didelis akmuo. Sekmadieniais 12 val. dienos degdavo ugnis. Žmonės spėdavo, kad ten pakasti pinigai. Vyrai eidavo kasti. Kasant kažkas bildėdavo, švilpdavo, kasėjus lyg kas imdavo purtyti ir visi išbėgiodavo, todėl niekas neiškasėe nieko. Kiti čia matydavo degantį aviną.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kildinamas nuo žmogaus pavardės Tiškus.

Šaltiniai

  1. Kas skulptūros autorius? // Santarvė. - 2012. - Rugpj. 18. - Nr. 94. - P. 4.