Strolia Vytautas

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Straipsnis šiuo metu rašomas.

STROLIA VYTAUTAS (g. 1928-03-02 Mažeikiuose - m. 2007-03-29 JAV), fagotininkas, dirigentas, chorvedys.

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo. 1939 – 1941 Šiaulių muzikos mokykloje pas S. Juodvalkienę ir S. Vainiūną mokėsi skambinti fortepijonu. Su tėvais pasitraukęs į Vokietiją, 1943 – 1944 lankė Dresdeno konservatoriją, o 1946 muzikos mokėsi Detmolde. 1947 Watenstadte baigęs lietuvišką Maironio gimnaziją, įstojo į Braunschweigo valstybinės muzikos mokyklos orkestrinio dirigavimo klasę – kaip privalomą instrumentą pasirinko fagotą. Mokėsi ir vadovavo bažnytiniams chorams Watenstadto bei Uchtės pabėgėlių stovyklose, dirbo ir su tautinių šokių grupėmis -akompanavo akordeonu Uchtėje ir Wehnene prie Oldenburgo.

1949 atvykęs į JAV, V. Strolia apsigyveno Bostone, MA. 1950 – 1951 tarnaudamas Amerikos kariuomenėje, grojo orkestre ir vargonininkavo divizijos štabo bažnyčioje. 1953 – 1956 studijavo New England Conservatory of Music Bostone – fagotą studijavo pas E. Panenką, dirigavimą pas L. Whitney, muzikos istoriją pas C. McKinley. 1957 – 1958 studijas tęsė Boston University School of Fine and Applied Arts. Čia fagotą studijavo pas Shermą Walt, orkestrinį dirigavimą pas Carla Finlay, muzikos istoriją pas dr. Karlą Geiringerį ir muzikos kritiką pas Klausą George Roy. Universitetą baigė bakalauro laipsniu. Studijų metais (1955 – 1958) vargonininkavo karo laivyno bazėje netoli Bostono ir vadovavo apmokamam profesionalų bažnyčios chorui. Bostone ir New Yorke subūrė pučiamųjų instrumentų kvintetus, aranžavo jiems lietuvių kompozitorių kūrinius ir daug koncertavo. 1958 Bostone su instrumentiniu ansambliu į gramofono plokšteles įgrojo dvi kamerines operas.

Nuo 1953 grojo įvairiuose instrumentiniuose kameriniuose ansambliuose ir simfoniniuose orkestruose, kaip solistas koncertavo su simfoniniu orkestru. 1966 – 1967 buvo simfoninio orkestro dirigento asistentas, dirigavo keletą viešų koncertų. 1969 dėl sveikatos fagotininko karjerą nutraukė ir pradėjo dirbti su kompiuteriais.

V. Strolia aktyviai reiškėsi ir kitoje kultūrinėje – muzikinėje veikloje.

Nuo 1950 Bostone lankė H. Kačinsko vadovaujamą dramos studiją, 1952 – 1958 dalyvavo A. Gustaitienės lietuvių dramos būrelio vaidinimuose. K. Inčiuros dramai „Vincas Kudirka“ parinko muziką. 1960 – 1961 New Yorke kaip režisieriaus asistentas dalyvavo V. Valiuko parengtuose spektakliuose, kaip akordeonistas talkino O. Ivaškienės (1949 – 1954 Bostone) ir J. Matulaitienės (1958 – 1965 New Yorke) tautinių šokių rateliams. Firmai „Folk Dancer" New Yorke įgrojo į tris gramofono plokšteles septynis tautinius šokius (talkino O. Ivaškienė, R. Ivaška, D. Lapinskas). 1964 ir 1965 Pasaulinės parodos metu Lietuvių dienų programose dirigavo jungtiniams chorams, orkestrui, akompanavo tautiniams šokiams New Yorko ir New Jersio paviljonuose. 1955 – 1956 Bostone buvo J. Gaidelio vadovaujamo vyrų choro akompaniatorius. 1964 – 1966 Brooklyne, NY, Operetės chormeisteris ir moterų choro vadovas – 20 dalyvių chorą parengė 1966 3-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Chicagoje. Mokytojavo Bostono ir Brooklyno lituanistinėse mokyklose.

1967 – 1975 V. Strolia New Yorko lietuvių vyrų choro „Perkūnas“ (vardas suteiktas 1971) meno vadovas ir dirigentas. Kolektyve buvo 37 choristai, kurie išmoko per 80 kūrinių ir įvairiuose JAV miestuose surengė 40 koncertų. Paminėtinas „Perkūno“ 10-mečio koncertas, įvykęs 1974 m. sausio 19 d. New Yorke. Skambėjo chorai iš G. Verdi, W. A. Mozarto, R. Wagnerio, J. Offenbacho operų, lietuvių kompozitorių kūriniai. Su „Perkūnu“ įrašė dvi ilgai grojančias plokšteles: „Labą rytą“ (1972) ir „Kove galingas" (1974 su simfoniniu orkestru).

V. Strolia aktyviai dalyvavo Skautų ir ALRK Vargonininkų sąjungos veikloje. 1972 – 1975 buvo Centro valdybos narys. Į lietuvių kalbą išvertė Žynių chorą iš W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“, Piligrimų chorą iš R. Wagnerio operos „Tanhoizeris“ ir kt. Savo ir Vytauto Girdžiaus pavarde skelbė muzikinius straipsnius „Darbininke“, „Dirvoje“, „Drauge“, „Kelyje“, „Kultūros baruose“, „Muzikos baruose“ ir „Muzikos žiniose“. Turi surinkęs vieną iš didžiausių išeivijoje lietuviškų plokštelių kolekciją. 1966 – 1988 talkino New Yorko lietuvių radijo valandėlių „Laisvės žiburys“ muzikinei daliai, parengė per 100 stambesnių fotomontažų. Už šiuos montažus yra pelnęs keletą premijų. Sudarė „Lietuviškos diskografijos vardyną“ (per 5000 pozicijų), surinko daug informacijos apie pasaulio lietuvių chorus ir chorvedžius. 1993 m. lapkričio 24 d. skaitė pranešimą „Gramofono plokštelių erą užbaigiant" Pasaulio lietuvių VII mokslo ir kūrybos simpoziume Chicagoje.

Šaltiniai

• Zubrickas B. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. - V., 1999.
• Vaclovas Juodpusis. Nebegirdėsime Vytauto Strolios (in memoriam
• Žemaičių žemė. – 1997, Nr. 3. – P. 37.

Nuorodos

• Vikipedija: Vytautas Strolia, biografija