Smiltyninis gyslotis
Smiltyninis gyslotis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Smiltyninis gyslotis (Plantago psyllium) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Notreliečiai Lamiales |
Šeima | Gyslotiniai Plantaginaceae |
Gentis | Gyslotis Plantago |
Rūšis | Smiltyninis gyslotis Plantago psyllium L. |
|
SMILTYNINIS GYSLOTIS ( Plantago psyllium), gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas.
Stiebas 10-40 cm aukščio, šakotas. Lapai priešiniai, linijiški, lygiakraščiai, jų viršutinė dalis retai dantyta. Žiedai maži, susitelkę lapų pažastyse į tankias apskritas ilgakotes varpas. Žydi visą vasarą. Vaisius - dvilizdė dėžutė.Sėklos tamsiai rudos, blizgančios. Sėkloms surinkti gysločių žiedynai pjaunami, kuomet subręsta apatinių žiedynų sėklos, t.y. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Džiovinama lauke, pavėsyje. Žiedynai nukuliami, sėklos persijojamos per sietą. Išdžiuvusios jos turi būti blizgančios, slidžios, tamsiai rudos, bekvapės ir beskonės.
Savybės ir panaudojimas
Vaistinė žaliava - subrendusios gysločio sėklos ir šviežia žolė. Žolė renkama birželio - liepos mėnesį. Gysločio sultimis gydomos virškinamojo trakto ligos: gastritas, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, lėtinis kolitas, skrandžio opa. Smiltyninio gysločio sėklos vartojamos viduriams laisvinti. 2 valgomieji šaukštai sėklų užpilami 100 ml verdančio vandens ir po 5-10 min. vanduo nupilamas. Sėklos suvalgomos iš vakaro, kadangi terapinis veikimas prasideda po 6-12 valandų.