Smėlyninis šlamutis
| Smėlyninis šlamutis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Astriečiai Asterales |
| Šeima | Astriniai Asteraceae |
| Gentis | Šlamutis Helichrysum |
| Rūšis | Smėlyninis šlamutis Helichrysum arenarium (L.) Moench |
|
| |
SMĖLYNINIS ŠLAMUTIS (Helichrysum arenarium), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, visas padengtas sidabriniu pūkeliu.
Aukštis 10-30 cm. Šakniastiebis storas, tamsiai rudas, sumedėjęs; šaknys plonos, gausios. Stiebas vienas arba jų daug, status arba kylantis, lapuotas, nešakotas arba viršutinė dalis kiek šakota, apaugęs baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kiaušiniški, buki, kotuoti; viduriniai ir viršūniniai, bekočiai, smailūs. Juos dengiantys pūkeliai saugo augalą per sausras. Žiedai - graižuose, susitelkusiuose į skėtiškas šluoteles, maži, kraštiniai siūliški, piesteliniai, išsidėstę viena eile, viduriniai vamzdiški, oranžiniai, viršūnėje su auksinės spalvos liaukutėmis. Žydi birželį-rugsėjį, sėklos sunoksta rugpjūtį-rugsėjį. Vaisius - pailgas lukštavaisis su skristuku. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
Vaistinės savybės
Žaliavai naudojami šlamučių žiedynai. Giedrą dieną, nukritus rasai, tik pradėję žydėti graižai kerpami ar pjaunami su 1-2 cm ilgio stiebo viršūnėle. Džiovinama pavėsyje arba džiovykloje. Žiedynuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, antibiotikų savybėmis pasižyminčio arenarino, vitaminų C, K, raugų, mineralinių druskų. Šlamučių preparatai veikia spazmoliškai, skatina tulžies išsiskyrimą, vartojami lėtiniams cholecistitams, hepatitams gydyti, esant tulžies pūslės spazmams, kaip skrandžio ir kasos sekreciją skatinanti, kraujavimą stabdanti priemonė. Pagerėjus tulžies sekrecijai ir atsiradus spazmoliniam poveikiui, lėtiniu cholecistitu sergantiems ligoniams pamažu šalinami smulkūs akmenys, smėlis.
Liaudies medicinoje šlamučių žiedynai vartojami kirmėlėms varyti, tulžies pūslės ir kepenų ligoms gydyti. Arbata geriama nuo geltligės, gastrito, plaučių tuberkuliozės. Šlamutis dar vadinamas kačpėdeliu, sausuke, šilkinėliu.
Specifinio kvapo džiovinti augalai dedami į drabužių spintą nuo kandžių. Žole geltonai dažomi audiniai. Augalai dekoratyvūs, sodinami alpinariumuose; tinka sausoms puokštėms ir verboms rišti.
Įtrauktas į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažnas. Auga sausose, smėlėtose vietose, pievose, šlaituose, dirvonuose, pamiškėje.