Slyvinis vaisėdis

Slyvinis vaisėdis
Nuotraukos laikinai nėra
Slyvinis vaisėdis (Cydia funebrana)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Nariuotakojai Arthropoda
Klasė	Vabzdžiai Insecta
Būrys	Drugiai Lepidoptera
Šeima	Lapsukiai Tortricidae
Gentis	Cydia
Rūšis	Slyvinis vaisėdis Cydia funebrana (Treitschke, 1835)

SLYVINIS VAISĖDIS (Cydia funebrana) , lapsukių (Tortricidae) šeimos drugys.

Drugys išskleistais sparnais 5-6 mm pločio. Priekiniai sparnai pilki ar rudi, violetinio atspalvio. Išoriniu pakraščiu eina šviesesnė juostelė, perskirta juodų taškelių linijomis. Užpakaliniai sparnai šviesiai rudi, be piešinio.

Vikšras 10-14 mm ilgio, iš viršaus rožiškai raudonas, iš apačios blyškiai rožinis. Galva tamsiai ruda, sprando skydas rudas. Kenkia slyvoms.

Žiemoja vikšrai storuose voratinkliniuose kokonuose apatinėje kamieno dalyje po žievės atplaišomis. Lėliukėmis virsta pavasarį. Lėliukės fazė trunka 2-3 savaites. Drugiai pradeda skraidyti baigus žydėti slyvoms. Skraido apie mėnesį. Kiaušinėlius deda ant vaisių ir gana retai ant lapų. Viena patelė padeda vidutiniškai 40-60 kiaušinėlių. Vikšrai išrieda po 4-9 dienų. Suradę tinkamą vietą, jie įsigraužia į vaisių ir minta jo minkštimu. Pasiekę kauliuką, vikšrai išgraužia aplink jį ertmes, kurias pripildo savo ekskrementų. Pažeisti vaisiai nustoja augę, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta, iš žaizdos sunkiasi lipai. Vikšras maitinasi 20-30 dienų. Per tą laiką jis sužaloja 1-2 vaisius. Suaugę vikšrai išlenda laukan ir ieško žiemojimo vietos.

Paplitimas Mažeikių rajone

• Viekšniai: 2000 m. (1 egz.).