Sedos malūnas
SEDOS MALŪNAS, Sedos vandens malūnas, išlikęs Sedoje, Vytauto g. 36, Varduvos upės dešiniajame krante, į šiaurę nuo gatvės. Girnoms sukti vanduo sukauptas Sedos malūno tvenkinyje, kuris buvo įrengtas 1810 m.
Malūnas pailgo stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge. Pastato rytinė dalis perdengia vandens kanalą, atvestą iš Varduvos upės. Malūno pamatai ir sienos iš plytų ir akmenų mūro, sienos tinkuotos. Stogas valminis, medinių konstrukcijų, dengtas šiferiu. Perdangos medinės, sijos metalinės. Paskutiniu metu malūnas buvo varomas elektros energija.
Buvęs Sedos dvaro (Sapiegų) malūnas ir užtvanka minimi jau 1613 m. [1]. Jis buvo medinis. XIX a. per. jo vietoje pastatytas mūrinis malūnas. Jis aprašomas 1848 m. dvaro inventoriuje: mūrinis malūnas 16,5x21,5 sieksnių dydžio, trejų girnų, tame pačiame pastate malūnininko butas: keturi kambariai, virtuvė, priemenė. Bute trys krosnys iš plytų, viena iš žalių koklių. Visame malūne - septyniolika durų ir vienuolika langų, stogas čerpinis. Prie malūno - čerpėmis dengta arklidė [2].
1961 m. užtvanka išardyta vykdant melioracijos darbus.
Malūnas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 1997-12-31 įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą (S 472).
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 236.
- Baliulis A. Iš Sedos praeities. Kn: Seda. Parapijos istorija ir dailės paminklai // Žemaičių praeitis 5. - Vilnius, VDA, 1997. - P. 26 - 28.