Sėjamasis žirnis
| Sėjamasis žirnis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Sėjamasis žirnis (Pisum sativum) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Pupiečiai Fabales |
| Šeima | Pupiniai Fabaceae |
| Gentis | Žirnis Pisum |
| Rūšis | Sėjamasis žirnis Pisum sativum L. |
|
| |
SĖJAMASIS ŽIRNIS (Pisum sativum), pupinių (Fabaceae) šeimos vienmetis augalas.
Aukštis 30-150 cm. Stiebas laipiojantis arba kylantis, nešakotas ar nuo pat pamato šakotas, tuščiaviduris. Lapai ant gana ilgų lapkočių, poromis priešiškai plunksniški, iš 4-6 lapelių, baigiasi dideliu ir šakotu ūseliu. Lapeliai 26 cm ilgio ir 1,5-3,5 cm pločio, kiaušiniški. Prielapiai stambūs, didesni už lapelius. Žiedynkočiai tokio ilgio kaip ir prielapiai arba ilgesni už juos, baigiasi trumpu šereliu. Žiedai nulinkę, po 1-2 žiedynkočių viršūnėse. Vainikėlis dažnai baltas, rečiau rožinis. Žydi birželio - liepos mėn. Ankštys nusvirusios, 4-6 cm ilgio ir 0,8-2 cm pločio, abiejuose galuose nusmailėjusios, su 3-6 sėklomis. Sėklos 4-9 mm skersmens, apvalios, baltos, gelsvos, žalsvos, paprastai vienspalvės.
Savybės ir panaudojimas
Augalas savidulkis, ilgadienis. Auga ne per šlapiuose kalkinguose priemolio ir priesmėlio dirvo-žemiuose. Viena iš svarbiausių ankštinių kultūrų. Sėklos labai baltymingos: turi 21-35 proc. baltymų, todėl plačiai naudojamos maistui ir pašarui. Pašarinės sėjamųjų žirnių formos naudojamos kaip žalieji ir stambieji pašarai, kartais kaip žalioji trąša, nes jų stiebuose ir lapuose žydėjimo pradžioje yra apie 19 proc. proteinų, 15 proc. baltymų, 9,5 proc. riebalų ir kt.
Paplitimas Mažeikių rajone
Plačiai auginamas.