Ruzgų dvaras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Ruzgų dvaro ūkinių pastatų liekanos, 2006 m.

RUZGŲ DVARAS, jis buvo įsikūręs Ruzgų k., prie Varduvos upės. Prieš I pasaulinį karą jis buvo gerai prižiūrimas, laukai drenuoti, vanduo iš vandentiekio įvestas net kumečių butuose. 1918 m. dvarą įsigijo Latvijos vokietis inžinierius Borisas Helcermanas. Vėliau jis buvo Mažeikių, Kauno apskr. inžinierius. Dvarą palietė žemės reforma, bet pats centras buvo išlaikytas. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją, bet netrukus grįžo į Kauną: tvarkė buvusių žydų turtą, atiminėjo iš lietuvių geresnius ūkius[1].

Buvo 6 pastatai: arklidės, skalbykla, pieninė, kumetynas, ferma, ukvedžio namas; dalis šių pastatų dar išlikę. Dvaro rūmai buvo trijų aukštų. Dvaro savininkas buvo lenkas Ternauskas, kuris prasidėjus II pasaul. karui pasitraukė į Vokietiją, o rūmus sudegino. Vietinių žmonių dvaras pramintas „kvepiančiu", nes ponia mėgusi alyvas ir kvepiančius dekoratyvinius augalus bei liepusi pasodinti jų iki pat upės.

Ant Varduvos upės 1924 m. pradėjo veikti Ruzgų dvaro malūnas. Malūną tvarkyti buvo pavesta estų kilmės Kaspersonui. Be malimo, kruopų dirbimo, petliavojimo, buvo pjaunamos lentos, o 1925 m. pradėjo gaminti ir elektros šviesą. Elektra buvo įvesta į Kontrimo, Milevičiaus, P.Bukonto ūkius. [2]. Ties malūnu pastatytas naujas medinis tiltas. Netoli ant Varduvos dar buvo ir St.Stanevičiaus malūnas. [3].

Šaltiniai

  1. Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 397.
  2. Č. Kontrimas. Juodeikių apylinkė. Dapšiai. - Mažeikiai. - P. 70.
  3. Žemaitis. - 1925. - Kov. 21. - P. 4.