Renavo kapinės
RENAVO KAPINĖS yra Renave, prie Sedos-Židikų kelio.
Istorija
Renavo kapines 1838 m. pirmą kartą mini baronas Antanas Rönne. Jis nurodo, kad kapinėse 1826 m. yra pastatęs koplyčią, kuri tebestovi ir dabar. Per tą laiką keitėsi kapinių dydis, vidaus vaizdas. Ir dabar matyti, kad jos susideda iš dviejų istoriškai nevienu metu išsidėsčiusių dalių. Senoji kapinių dalis įrėminta akmens mūro tvora ir joje pagrindiniu akcentu išlieka dvaro koplyčia – mauzoliejus, o naujai prijungtoji teritorija nuo kelio Seda-Židikai pusės aptverta statinių tvora, o tris likusias puses juosia vielos tinklas.
1922 m. inventoriuje yra detalus kapinių aprašas. Jame nurodoma, kad parapijiečių amžinojo poilsio vieta esanti 297 m. nuo senosios bažnyčios, o atstumas iki pirmųjų trobesių 207 m. Jose stovi barono giminės laidojimo koplyčia. Yra atskira kapų dalis laidoti nekrikštytiems kūdikiams, nekatalikams ir savižudžiams. Kryžio, liudijančio apie kapų pašventinimą nėra. Stovi tik keli akmeniniai paminklai, o kiti, matyt, buvo mediniai. Šio inventoriaus duomenimis, Renavo kapinių ilgis 85 m, o plotis 57 m. Jas juosia akmeninė tvora, kurią dengia lentų stogelis, ir medžių alėjos. Vartai paprasti, mediniai, be jokio užrakto. 1931 m. inventoriuje apie tvorą rašoma: “Mūro stovis geras, apdengimas reikalauja atnaujinimo. Vartai kapų mediniai, menkame stovyje” . Vertinant pagal mūro braižą, tvorą būtų galima datuoti XIX a. pabaiga XX a. pradžia. Dabar vietoj stogelio viršus yra sutvirtintas betono sluoksniu.
1997 m. kapinėse suskaičiuoti senesni paminklai, nustatyta jų keitimosi tvarka. Labai nedaug yra metalinių paminklų: 4 kaltiniai ir 5 lietiniai. Jie pritvirtinti ant granitinių postamentų. Seniausias datuojamas 1874 m. Juos tarpukario metais palaipsniui išstumia nupjauto ąžuolo formos akemeniniai, kurių stovi 12. Šalia jų ir šlifuoto granito memorialiniai paminklai bei mediniai kryžiai. Iš tarpukario metų dar stovi du kryžiai. Vienas datuotas 1937 m. Jau šiuo laikotarpiu pastebimi ir cementiniai, bet jie labiau išplinta II-ojo pasaulinio karo ir pokario metais. 7-ajame dešimtmetyje užplūsta dirbtinio granito (teraco) paminklų banga, kuri atlėgsta 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Prieš pat karą ir pokaryje dar yra pastatyti ant betoninių postamentų 3 didelių angelų, 1 mažo ir Marijos Maloningosios skulptūros. Didžiausią paminklų grupę sudaro išpjautos ir šlifuotos granitinės plokštės. Nedrąsiai bandoma sugrįžti prie medinių koplytstulpių, skulptūrų. Jų priskaičiuota 3.
Naujoji dalis įrengta 1937 m., nes klebonas Dakinevičius, prieš perduodamas parapiją kunigui Stasiui Šantarui, paskutiniu sakiniu pažymi, jog cementiniais stulpais ir medine tvora apvestos naujosios kapinės. Seniausią įrašas jose 1938 m. Tais metais palaidota Stefanija Mitkienė. Prijungtosios dalies ilgis 80 m, o plotis 57 m. Jų centre stovi Skeivio iš Butikių kaimo laidojimosi rūsys. Jis 3x3 m dydžio, 1,6 m nuo žemės paviršiaus aukščio, betoninis, tinkuotas. Virš perdangos yra 4 paguldytų s raidės formos puošybos elementai, kurie centre atsiremia į rutulį, užsibaigiantį kryžiumi. Simboliška - senojoje kapinių dalyje stovi baronų laidojimo koplyčia – mauzoliejus, o naujojoje – turtingo valstiečio, gal Justino Skeivio, amžino poilsio vieta. Deja, ramybės nesulaukta. Mirusiam prieš 1940 m., kai prasidėjo įvairios suirutės to ir nereikėjo tikėtis. Pagal žmonių pasakojimus, jis artimųjų tik pokario metais išvežtas ir perlaidotas Kulautuvoje.
Dar vienas laidojimo rūsys yra senųjų kapinių pietrytiniame kampe, pakalnėje. Žemėmis neužpiltas tik fasadas, ant kurio durų yra prikalta lentelė, paaiškinanti apie palaikus, esančius anoje pusėje: „Žmogau ieškok vienų vieno Turto, /kuriame visi turtai slepias:/ ieškok Dievo; Jis viens tik patenkins tavo norus./šv.Augustinas/A.+A./ Kunigas Juozapas Širvys/Ginteliškės klebonas./ mirė 1926-14-IX amž. 63 metų.” 1999 m. rūsys išplėštas. Jame matėsi du karstai, kaip daugelis ir prisimena, kad be kunigo dar palaidota ir jo sesuo. Iš įvairių dokumentų žinoma, jog Juozapas Širvys Renave kapelionavo 10 metų. Jis išgavo koplyčiai cirkulą, rūpinosi naujos bažnyčios pastatymu.
Už koplyčios yra vienintelis paminklas su lenkišku užrašu, nurodančiu apie Juliaus Burbos (1877-1934) ir jo žmonos Stanislavos, mirusios 1944 m., palaidojimą.
Palaidoti žymesni žmonės
- Antanas Skeivys (1876-1914), knygnešys, lietuvybės propaguotojas, aktyvus 1905 m. įvykių vadas Renave bei Židikuose. Palaidotas kairėje dvarininkų koplyčios pusėje, Skeivių giminės kapavietėje.