Renavo šaulių būrys
RENAVO ŠAULIŲ BŪRYS Kažkodėl sunkiai būrėsi Renavo šaulių būrys. Gal todėl, kad čia buvo veiklios jaunalietuvių, pavasarininkų ir kitos organizacijos. Gal trūko gabesnių organizatorių ir vadovų? Jau 1919 m.1 renaviškiai bandė sukurti šaulių būrį. Tačiau net 1926m. to meto „Trimitas“ rašė: „Į mūsų virš metų laiko snaudusį būrį naujas rinktinės vadas atsilankė jau antrą kartą. Susirinkiman buvo atvykusių daug mus užjaučiančių asmenų, kurių keletas pareiškė norą įstoti į Šaulių sąjungą ir užpildė asmens pareiškimus.2“ Matomai būrį įkurti bandė renaviškiai ir luobiškiai kartu, tačiau po šio susirinkimo luobiškiai nusprendė savo būrį burti kaip savarankišką grandį. Mažeikių apskrityje, Sedos valsčiuje, Luoboje 1926m. rugsėjo 8d. Renave susibūręs šaulių būrys pradėjo savo veiklą. Išsinuomojo patalpas, įsteigė bibliotekėlę- skaityklą. Renaviškiai tik 1928m. susirinkę į savo ataskaitinį susirinkimą K. Vasiliausko troboje galėjo pasidžiaugti, kad per metus jie surengė 10 viešų vakarų, penkis šeimyniškus vakarus.4 Už gautą pelną buvo įrengta scena, nupirktos scenos užuolaidos, užtiesalai grindims, bibliotekai spinta, grimo ir kitų smulkių reikmenų. Būrio vardu buvo užprenumeruoti „Trimitas“, „Karys“, „Naujas žodis“, „Kultūra“. Buvo organizuoti pirmosios medicininės pagalbos kursai. 1931m. balandžio 5d. šauliai renaviškiams parodė dviejų veiksmų komediją „Jurgio piršlybos“ ir monologą „Ir gyvuliai lenkiškai šneka“. Gautas pelnas paskirtas rinktinės namų statybai. Nors būrio vadovybė dėjo daug pastangų, tačiau šauliai niekaip negalėjo įsigyti žemės sklypo savo sporto aikštelei įsirengti. Jie buvo priversti nuomotis iš kitų organizacijų. Pavasarį iš sukauptų lėšų nusipirko diską, ietį, krepšinio kamuolį, įsigijo gimnastikos prietaisą. Kol Renave klebonavo Urbanavičius, šauliams buvo leidžiama naudotis parapijos sale. 1935m. klebonaujant kunigui J. Dakinevičiui, renaviškiams šauliams ir jaunalietuviams parapijos salės durys užsidarė.5 Keletą metų vyko kažkokia trintis tarp vietos gyventojų ir šaulių. Dar vienas faktas aprašomas žurnale „Trimitas“ 1936-01-23 Nr. 4: „Sausio 5d. skaičiau būrio šauliams paskaitą „Šaulys ir kultūrinis darbas“. Pasiklausyti susirinko šauliai ir nemažai vietos gyventojų. Visi buvo patenkinti. Tik kažkokiam Varduvai parūpo šauliams įkąsti. Jis parašė „Žemaičių priedelius“ Nr. 2, esą per „prakalbas“ pasakytas nesąmones atitaisė užėjęs pasiklausyti vietos klebonas. Garbingas žmogus sako tiesą, kurios iš slapuko Varduvos sunku tikėtis. Šis žmogus ne tik nieko konkrečiai nenurodė, bet ir datą supainiojo. Teisybė, vietos klebonas mėgino kažką saviškai aiškinti, bet nelaukęs atsakymų išėjo. Turbūt „susizgribo“, kad svorį turi tie aiškinimai. Bet apie tai kalbėti netektų, jeigu ne tas „Žemaičių priedelius“. Pasirašo studentas šaulys J. Pikelis: „Po šio straipsnio Renave matomai kilo didelis konfliktas, kad santykiai buvo pradėti aiškintis per respublikinį žurnalą. Kovo mėnesį tas pats „Trimitas“ (1936-02-06 Nr. 6 ) išspausdino klebono J.Dakinevčiaus straipsnelį, kuriame rašoma „Kadangi buvęs mokytojas P. Pikelis per „Trimitą“ aiškinasi buvusius pokalbius ir paliečia mano asmenį, noriu įvykusį incidentą nušviesti. Aš ne tik mėginau, bet ir aiškinau pono Pikelio pasakytas nesąmones. Tai, kas mano padaryta, kiekvieno tautiškai galvojančio lietuvio, inteligento pareiga padaryti. Pasakyti kaimo visuomenei esą „ karinis šaulių prisirengimas nėra girtinas šios organizacijos uždavinys arba sugretinimas tikybos su politinėmis srovėmis yra klaidinimas kaimo žmonių ir tikrai nesusivokimas tuose dalykuose apie kuriuos kalbama. Kitą kartą p. Pikelis, apsilankęs Renave, viliuos tinkamai užsirekomenduos. Kovo mėnesį įvykusiame būrio susirinkime buvo apsvarstyta korespondencijos medžiaga ir konflikto esmė. Buvo nutarta, kad J. Pikelio paskaitos metu pasakytos mintys šaulių ideologijai neprieštarauja.
1936m. Jono Mitkaus namuose buvo atidaryta šaulių biblioteka. Be čia esančių knygų yra prenumeruojama 12 laikraščių ir žurnalų. Bibliotekos paslaugomis naudojasi ir apylinkių gyventojai. 1937 m. Renavos būrio vadu buvo paskirtas atsargos jaunesnysis leitenantas, mokytojas Antanas Irkinas. Jį pakeitė mokytojas Bronius Prialgauskas. Aktyviai šauliškoje veikloje reiškėsi mokytojai Vasiliauskai. Nuolatiniai šauliškų renginių organizatoriai ir dalyviai buvo broliai Mitkai, Benjaminas Vizgaudis, Vincentas Majauskas, Pranas Strikys ir kt. Spektaklių, švenčių rėmėja buvo ir grafienė M.Melžinskienė. Senieji renaviškiai dar prisimena, kad grafienė ruošiamiems spektakliams skolindavo net savo papuošalus. Nupirkdavo medžiagos, iš kurios buvo siuvami rūbai spektaklių dalyviams.
1939 m. vasario 23 d. žurnale „Trimitas“ Nr. 8 rašoma: „Šiame mažame bažnytkaimyje veikia šaulių būrys, kuris pastaruoju metu pradėjo smarkiai dirbti. Be labai dažnai rengiamų vakarų dabartiniu metu šauliai ir šaulės labai uoliai renkasi į dainavimo repeticijas – ruošiasi šiemet įvyksiančiai dainų šventei. Būriui vadovauja energingas atsargos jaunesnysis leitenantas, mokytojas Antanas Irkinas. Gegužės 15 d. po šv.Izidoriaus atlaidų šauliai surengė viešą gegužinę. Šaulių choras vadovaujamas mokytojo Br.Prialgausko padainavo lietuviškų, bei kariškų dainų. Šaulės pašoko tautinių šokių.
Rugpjūčio mėnesį Grustės šauliai Renatoje, Strikio lankoje suruošė gegužinę. Vasara įvyko krepšinio ir futbolo varžybas. V.Gedučio pievoje rungėsi renaviškiai futbolininkai su Mažeikių LDS. 7:2 laimėjo renaviškiai, krepšinio aikštelėje 19:15 taip pat pranašesnį buvo vietos šauliai.
Šiandiena jau niekas nebepasakys, kiek renaviškiai šauliai, pavasarininkai, jaunalietuviai kartu ir atskirai suruošė spektaklių, vakarėlių, futbolo ir krepšinio varžybų. Visko buvo tarpukario Renavoje.
1. Trimitas. 1933-01-20 Nr.01. 2. Trimitas. 1926-05-20 Nr.19. 3. Trimitas. 1926-11-25 Nr.46. 4. Trimitas. 1930-01-09 Nr.31. 5. Trimitas. 1935-10-31 Nr.44.