Reivyčių malūnas
REIVYČIŲ MALŪNAS, Dargio malūnėlis, iš pradžių vėjinis, vėliau vandens malūnas Reivyčių seniūnijoje, Reivyčių k. Medinis, buvo vienos girnos, kartais jas sukdavo elektra.
Pastatytas XIX a. vid. ant Ašvos upės kranto. XIX a. liustracinė komisija iš Leckavos klebonui priklausiusių ganyklų atmatavo 18 dešimtinių žemės skypą Dargiui, kuris buvo bežemis, invalidas. Gavęs žemės, Dargis tuoj ant Ašvos nupės surentė mažą malūną. Pasakojama, kad vienkojis Dargis vakare, eidamas per upelio atšaką, paslydo, įkrito į vandenį ir nuskendo. Nurodoma ir kitaip, kad pertvarkant malūno sklendes, vandens srovė įtraukė šeimininką prie rato ir jis žuvo. Likusi našlė Magdelena Dargienė ištekėjo už Antano Ročio, tačiau šis eidamas per malūno tiltą, įkrito į Ašvą ir nuskendo. Tuomet našlė Ročienė ištekėjo už Stanislovo Liaubos, kuris 1947 m. mirė. Ūkį ir malūną paveldėjo pirmojo vyro sūnus Augustas Dargis.
1901 m. jaunasis malūno šeimininkas vedė ūkininkaitę Ievą Vilimaitę. Tuomet jų ūkis turėjo 19 ha žemės. Po trejų metų sutuoktiniams gimė pirmoji duktė Sicilija, 1908 m. - sūnus Augustinas, 1911 m. - Ieva, 1914 m. - Agota, 1915 m. - Emilija. Mergaitės buvo auklėjamos itin griežtai. Tėvai jų neleido jų į mokyklą, o vietoje buvo pamokytos tik rašyti ir skaityti. Tik vienintelis Dargių sūnus Augustinas buvo leidžiamas į tuometinę Mažeikių gimanziją ir baigė joje keturias klases. Tėvai Augustinui buvo numatę ateityje visą malūno priežiūrą. Tėvas Augustinas Dargis malūną pertvarkė. Malūno sienoje yra įmūrytas akmuo su užrašu rusų k. „Augustinas Dargis 1908 m." Malūnas buvo įrengtas kaip dviejų galų gyvenamasis namas, jo viename gale buvo gyvenamos patalpos, kitame - malūnas, o per vidurį - didelė krosnis. Buvo pastatyta metalinė turbina. Malūnas po karo buvo nacionalizuotas, jame gyveno kiti savininkai bei buvo kolūkio malūnas. 1948 m. Dargių šeima buvo išvežta į Sibirą. 1964 m. Augustinas su žmona Elena Virbickaite-Dargiene, kilusia iš Laižuvos, grįžo į Lietuvą. Augustinas Dargis mirė 1994 m.
Prie Reivyčių malūno užtvankos iki II pasaulinio karo nuskendo penki žmonės, pokario metais - Reivyčių kaimo gyventojas Augustas Nagys. Todėl gyventojai malūną dėl šių nelaimių dar vadina Velnių malūnu.
2004 m. gruodžio mėn. malūną iš buvusių savininkų nupirko Vytautas ir Junata Knitos. 2009 m. jų pastangomis malūnas ir aplinkinė teritorija rekonstruoti, įrengta kaimo turizmo sodyba „Ašvos malūnas". 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos organizuoto konkurso „Sėkmingiausias 2009 metų turizmo projektas“ turizmo sodyba „Ašvos malūnas“ užėmė antrąją vietą.
Šaltiniai
- Vaida Zigmantienė. Senojo Reivyčių malūno istorija gyvųjų prisiminimais // Santarvė: priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Rugpj. 2. - Nr. 88.
- Nagius J. Reivyčių malūno istorija // Pergalės vėliava. - 1969. - Kov. 5. - Nr. 27. - P. 3.
- Rasa Jacevičienė. Naujųjų senojo Dargio malūno šeimininkų svajonės // Mūsų Reivyčiai: Reivyčių (Mažeikiai) bendruomenės laikraštis. - 2005. - Liepos mėn. - Nr. 4. - P. 5, 8.