Raukšlėtalapis erškėtis
Raukšlėtalapis erškėtis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
Gentis | Erškėtis Rosa |
Rūšis | Raukšlėtalapis erškėtis Rosa rugosa Thunb. |
|
RAUKŠLĖTALAPIS ERŠKĖTIS (Rosa rugosa), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas.
1-2 m aukščio, daugiametis krūmas, kurio šakos gausiai apaugusios tiesiais dygliais. Lapai stori ir raukšlėti. Lapų viršutinė pusė plika, apatinė - apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai raudoni, tamsiai rožiniai, pavieniai arba po 3-6 susitelkę į žiedynus. Vaisiai stambūs, rutuliški, raudoni, su stačiais taurėlapiais viršūnėse.
Savybės ir panaudojimas
Raukšlėtalapis erškėtis turi daug vitaminų, ypač vitamino C - iki 6 proc. Erškėčių vaisiai renkami, kai jie prinoksta - nuo rugpjūčio pabaigos iki pat šalnų. Prinokę vaisiai esti tamsiai raudonos spalvos. Renkami į krepšius, įklojus į juos audinį, nes prinokusių vaisių odelė plona, lengvai sutrūksta, todėl jie greitai praded gesti.
Medicinoje erškėčių vaisiai daugiusia vartojami stingant organizmui vitamino C, kuris yra svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, kapiliarų pralaidumui, hormonų sintezei. Suaugusiam žmogui per parą C vitamino reikia iki 30 mg, o maitinančiai motinai - iki 100 mg. Erškėčių sultimis ir sirupu skaninami konditerijos gaminiai, o iš vaisių verdamas kompotas, kisielius, uogienė, arbata. Jeigu yra alergija žemuogėms ir braškėms, erškėčio uogų geriau nevalgyti.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga parkuose, soduose, darželiuose.