Pupa
Pupa | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Pupa (Vicia faba) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Pupiečiai Fabales |
Šeima | Pupiniai Fabaceae |
Gentis | Vikis Vicia |
Rūšis | Pupa Vicia faba L. |
|
PUPA (Vicia faba), pupinių (Fabaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas.
Aukštis 40-120 cm. Stiebas status, storas, tuščiaviduris, kartais su 2-3 šakomis pamate. Lapai poromis priešiškai plunksniški; lapeliai 4-9 cm ilgio ir 1-3 cm pločio, kiaušiniški. Žiedynkočiai labai trumpi, kartu su žiedų kekėmis gerokai trumpesni už lapus. Žiedai kvapūs, 2,5-3,5 cm ilgio, beveik bekočiai, po 5-8 susitelkę gana tankiose kekėse. Vainkėlis dažniausiai baltas. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Ankštys iš pradžių stačios, vėliau įstrižos arba net nusvirusios, 5-10 cm ilgio ir 1,5-3 cm pločio, jaunos žalios, mėsingos, vėliau tampa tamsiai rudos, odiškos, su 3-5 sėklomis. Sėklos plokščios, įvairių spalvų, su juoda saitaviete.
Savybės ir panaudojimas
Augalas apsidulkina kryžmiškai. Reiklos drėgmei, ypač pirmame augimo laikotarpyje. Pakenčia šalnas iki - 6 laipsnių. Mėgsta nerūgščias, drėgnas, bet neužmirkusias molio ir priemolio dirvas. Pupų sėklos vartojamos pašarui ir maistui. Jose yra daug proteinų (28-35 proc.) ir fosforo (0,74 proc.). Pupų žalią masę galima naudoti žaliajam pašarui, silosui ir žaliajai trąšai.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auginamas kaip pašarinis augalas ir daržuose maistui.