Pleištinis laumžirgis
| Pleištinis laumžirgis | |
|---|---|
 | |
| Pleištinis laumžirgis (Ophiogomphus cecilia), patinas | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Žirgeliai Odonata |
| Šeima | Skėstaakiai laumžirgiai Gomphidae |
| Gentis | Ophiogomphus |
| Rūšis | Pleištinis laumžirgis Ophiogomphus cecilia (Fourcroy, 1785) |
|
| |
PLEIŠTINIS LAUMŽIRGIS (Ophiogomphus cecilia) - skėstaakių laumžirgių (Gomphidae) šeimos vabzdys.
Biologija
Veisiasi švariose, kur gausu ištirpusio deguonies upėse su smėlėtu dugnu ir krantais.Patelė skraidydama virš srovės barsto kiaušinėlius į vandenį. Kiaušinėliai subręsta per 2 - 4 savaites. Lervos gyvena 3-4 metus įsiraususios į smėlį. Jos minta įvairiais vandens vabzdžiais, jų lervomis. Suaugėliai gaudo įvairius skraidančius vabzdžius. Poilsiui noriai tupiasi ant saulės įšildytų smėlio lopinėlių, akmenų, takelių, keliukų, įvairių augalų. Medžioti gali nuskristi gana toli nuo išsiritimo vietos.
Skraidymo laikotarpis
Skraido gana ilgai, nuo gegužės mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn. pabaigos. Gausiausiai aptinkami liepos mėnesį.
Paplitimas
Tai Rytų kraštų rūšis, tankiausiai apgyvendinusi centrinę Aziją, išplitusi didesnėje Rusijos dalyje. Suomijoje gyvena iki Poliarinio rato. Negausios radvietės užregistruotos Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kt.
Lietuvoje vietomis (tinkamose buveinėse) gana gausi rūšis, kiek dažniau aptinkama P, PR ir V šalies dalyse.
Mažeikių rajone labai reta, nepakankamai ištirta rūšis. Aptikta tik vienoje vietovėje, kur stebėti pavieniai individai.
- Sedos giria: 2008-07-13 (D. Makavičius, A. Vilkas).
Apsauga
Rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, 4 (I) kategorija (nuo 2005 m.). Įrašyta į Berno konvencijos II, Buveinių direktyvos II ir IV priedus.