Plačialapis gyslotis
| Plačialapis gyslotis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Plačialapis gyslotis (Plantago major) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Notreliečiai Lamiales |
| Šeima | Gyslotiniai Plantaginaceae |
| Gentis | Gyslotis Plantago |
| Rūšis | Plačialapis gyslotis Plantago major L. |
|
| |
PLAČIALAPIS GYSLOTIS (Plantago major), gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos daugiametis augalas.
Aukštis 20-45 cm. Stiebo neturi. Lapai dideli, lygiakraščiai, elipsiški, ilgakočiai, platūs, kartais pailgi, su ryškiomis gyslomis, pliki arba apaugę trumpais plaukeliais, sudaro pamatinę skrotelę. Žiedynkotis belapis, vagotas, dažniausiai plikas arba kiek plaukuotas. Žiedynas tai tanki, cilindriška varpa, kuri susideda iš mažų gelsvai žalių žiedų. Žydi gegužės - birželio mėn. Šakniastiebis trumpas, storas, nuo jo eina kuokštinės šaknys. Vaisius - dėžutė. Sėklos rudos, plikos, blizgančios, smulkios. Vienas augalas išaugina vidutiniškai 61 000 sėklų, kurios geriausiai sudygsta 0,5 cm gylyje.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Liaudies medicinoje laikomas vaistiniu augalu. Gysločio lapuose yra 10% gleivių, 5-12% tanidų, karčiųjų medžiagų, glikozido aukubino, alkaloidų, vitaminų (C, K, U, karotino, cholino), organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, oksalo), dervų, steroidinio saponino (iki 6,5%), polisacharidų, fermentų, fitoncidų, mineralinių druskų, ypač kalio. Gysločio lapai skinami visą vasarą. Džiovinami lauke, pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusi žaliava turi būti žalia, silpno kvapo, silpnai karti. Gysločio preparatais gydomos skrandžio ir žarnyno ligos.
Paplitimas Mažeikių rajone
Plačialapis gyslotis auga įvairiuose pasėliuose, ypač drėgnesnėse dirvose, pakrantėse, miškuose, prie namų, tvorų, pakelėse.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.