Pipirmėtė

Pipirmėtė
Nuotraukos laikinai nėra
Pipirmėtė (Mentha x piperita)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Notreliečiai Lamiales
Šeima	Notreliniai Lamiaceae
Gentis	Mėta Mentha
Rūšis	Pipirmėtė Mentha x piperita L.

PIPIRMĖTĖ (Mentha x piperita), notrelinių (Lamiaceae) šeimos žolinis augalas.

Vaistinės savybės ir panaudojimas

Veido kraujo apytaką pagerina pipirmėtės lapų nuoviras. Šaukštelį sausų pipirmėtės lapų užpilkite stikline vandens ir virkite ant labai silpnos ugnies. Ant veido dedami šilto nuoviro kompresai. Mėtų arbata ne tik gerina virškinimą, bet ir gydo slogą, stomatitą, bronchitą. Mėtų nuoviro inhaliacijos pagerina atsikosėjimą.

Senovės Romoje mėtos aromatas reiškė gerą ženklą. Manyta, kad mėtos kvapas pakelia nuotaiką ir pašnekesiai prie stalo pasidaro malonūs. Todėl romėnai buvo įpratę: prieš apsilankant svečiams, stalus ištrinti šviežiai nuskintomis mėtomis, o sienas ir grindis išpurkšdavo mėtų nuoviru.

Senovės mokslininkai tvirtina, kad šis augalas pagyvina smegenų veiklą. Todėl garsusis romėnų istorikas Plinijus Vyresnysis visuomet nešiodavo ant galvos šviežių mėtų vainiką ir patardavo tokius pat vainikus nešioti savo mokiniams. Senovės Rusijoje į tabokinę su uostomuoju tabaku dėl kvapo įmaišydavo ir mėtų, prieš pietus gerdavo mėtų girą apetitui pagerinti.