Pilkoji žiurkė
| Pilkoji žiurkė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Žinduoliai Mammalia |
| Būrys | Graužikai Rodentia |
| Šeima | Peliniai Muridae |
| Gentis | Žiurkės Rattus |
| Rūšis | Pilkoji žiurkė Rattus norvegicus (Berkenhout, 1769) |
|
| |
PILKOJI ŽIURKĖ (Rattus norvegicus) - pelinių (Muridae) šeimos gyvūnas.
Stambiausias pelinių šeimos graužikas. Kūnas 170-280 mm ilgio ir 220-415 g svorio. Nugara rusvai pilka, kailiukas metalinio blizgesio. Pilvas gelsvai pilkas, plaukų viršūnės juodos. Uodega trumpesnė už kūną. Ausys, užlenktos į priekį, nesiekia akių. Tarp užpakalinių kojų pirštų yra plaukiojamųjų plėvių užuomazgos. Snukis platokas ir bukas.
Gyvena trobesiuose, sandėliuose, šiukšlių dėžėse. Vasarą dalis žiurkių išeina į sodus, daržus, paupius, o žiemai grįžta į gyvenvietes. Naikina ir apteršia maisto produktus, apgraužia medžio ir odos gaminius. Paukštidėse pjauna paukščių jauniklius, išgeria kiaušinius.
Pilkosios žiurkės gali gerai laipioti, o taip pat plaukioti ir nardyti vandenyje. Aktyvesnės tamsiuoju paros metu. Jos minta įvairiais maisto produktais, bet pirmenybę teikia gyvulinės kilmės maistui. Pastatuose veisiasi ištisus metus. Patelės gali atvesti 2-8 vadas, kuriose dažniausiai būna 8-10 jauniklių. Jaunikliai lytiškai subręsta ir gali veistis sulaukę 3-4 mėnesių amžiaus.
Paplitimas Mažeikių rajone ir gausumas
Gana dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 130 p. - P. 69. ISBN 9986-767-02-1.
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 131. ISBN 9986-875-48-X.