Piliakalniai

PILIAKALNIAI, Mažeikių rajono piliakalniai

Didžiausias rajono piliakalnis - Dapšių piliakalnis, esantis Varduvos ir Gūžės upių santakoje. Šalia yra kapinaitės ir senovinė gyvenvietė. Išlikusios dviejų pylimų ir griovių liekanos. Piliakalnį tyręs V. Daugudis nustatė, kad ant jo stovėjusi medinė pilis, tikriausiai, išaugus gyventojų skaičiui, buvo prailginta, o XIII a. sudeginta. Pagal surinktą medžiagą paruoštas buvusios pilies piešinys. Daubarių kaime stūkso du piliakalniai. Viešetės upė kartu su savo intaku Stulpu nuplovė didžiąją dalį kairėje pusėje esančio piliakalnio, o vėliau pradėjo ardyti ir antrojo piliakalnio šonus. Griežės k. taip pat yra du piliakalniai. Ant vieno piliakalnio dvarininkai Kaizerlingai pastatė kalvinų bažnyčią, sunakindami pylinmą ir užpildami griovį. Bažnyčios liekanos išlikusios ir dabar. Per piliakalnio aikštelę įrengtas kelias prie perkėlos į Leckavą, o II-o pasaulinio karo metais vokiečiai įrengė apkasus. Kitą Griežės piliakalnį stipriai apardė Varduva, todėl šlaitas pradėtas tvirtinti, bet neužbaigtas. Istorikas E. Volteris šį piliakalnį tapatino su garsiąja Apuole.

Jautakių piliakalnis paplautas, išlikusi gyvenvietė, kuri buvo įtvirtinta. Atlikus tyrimus nustatyta, kad pastatai, židiniai, lipdyta keramika atitinka I-o mūsų eros amžiaus vidurio ir antros pusės radinius. Leckavos piliakalnio išlikusios dviejų pylimų liekanos. Vadaksties šlaito voenoje vietoje atsidengia taisyklingaisukrautų akmenų krūva. Visa gyvenvietė užsodinta sodu. Lobių ieškotojai ar bunkerių statytojai piliakalnyje iškasę nemžą duobę. Naikių piliakalnyje išlikusi didelė duobė, atsiradusi 1941 m. susprogdinus čia įrengtą sprogmenų sandėlį ir bunkerį. Sprogdinant sunaikintas ir piliakalnio kultūrinis sluoksnis. Renavo piliakalnio žvalgomuosius tyrimus atliko archeologas V. Valatka. Jis nustatė, kad piliakalnio kultūrinis sluoksnis nestoras. Pilikalniu naudotasi neilgai. Sudeginta pilis daugiau neatstatyta.

Vienintelis rajone esantis Rimolių piliakalnis turi priešpilį, kuris buvo sujungtas su pagrindine pylimi. Pylimas nuartas, bet jo ovalas nuo gyvenvietės pusės gana ryškus. Viename piliakalnio krašte yra kapinaitės. Piliakalnio vieną šlaitą stipriai paplovė Varduva, šioje vietoje daranti staigų posūkį. Ant Ritinės piliakalnio likę pastato pamatai, pylimas ir griovys nesunakinti, piliakalnio forma nepakitusi. Vadagių piliakalnyje iki šiol išlikę bulviarūsių duobės. Piliakalnio aikštelę nuo gyvenvietės skiria mažas pylimas.

1992 m. lapkričio 26 d. specialistų komisija apžiūrėjo Mažeikių rajono paminklus ir nustatė, kad Renavo, Daubarių ir Rimolių piliakalniams, nesiimant priemonių, gręsia sunakinimas. Buvo paruošti jų gelbėjimo projektai, paskelbti konkursai darbų vykdymui. Renavo piliakalnio tvarkymo konkursą laimėjo AB „Plungės lagūna".

Nuo 2005 m. Mažeikių rajono savivaldybės pastangų dėka Daubarių piliakalnių kompleksas pritaikytas turizmui, suformuotos atokvėpio aikštelės, sutvirtinti šlaitai, piliaklanis apsaugotas nuo Viešetės upelio erozijos. Renavo pagrindinės mokyklos iniciatyva 2006 metais buvo išvalytas Vadagių piliakalnis.

Mažeikių rajono piliakalniai archeologų kol kas nėra plačiai tyrinėti, išskyrus Daubarių, Dapšių bei Jautakių piliakalnius. Rajono piliakalniai datuojami I tūkst. - XIII amžiumi, išskyrus Ritinės piliakalnį, datuojamą II tūkstantmečio pradžia. Remiantis archeologiniais tyrimais, ankstyviausi Mažeikių rajono piliakalniai - Dapšių piliakalnių kompleksas, supiltas I tūkst. pr. Kr. pabaigoje, apleistas apie XIII amžiaus vidurį. Kiti rajono piliakalniai greičiausiai taip pat buvo supilti iki susidarant valstybei. Pagal negausius archeologinius tyrimus, tikėtina, apleisti apie XIII a. vidurį.

Tyrinėjimai

XIX a. pab. pirmasis dabartinio Mažeikių rajono piliakalnius žvalgė archeologas F. Pokrovskis, kuris sudarė Kauno gubernijos archeologinį žemėlapį. Šiame leidinyje pateikta duomenų apie Daubarių, Jautakių ir Vadagių piliakalnius. XX a. pr. lenkų ekonimistas, antropologas bei socialogas Liudvikas Kšivickis, žvalgydamas Lietuvos piliaklanius, lankėsi ir Mažeikių krašte. 1903 m. jis tyrinėjo Sedos, Rimolių bei Jautakių piliakalnius, sudarė jų planus. Tarpukariu didžiulį indėlį į krašto piliakalnių tyrimus įdėjo kraštotyrininkas Stasys Ličkūnas. Jis rinko medžiagą, padavimus apie krašto piliakalnius bei alkakalnius, paskelbė spaudoje keletą straipsnių. 1972 m. archeologas Vitas Valatka Renavo piliakalnyje atliko nedielės apimties archeologinius tyrimus, kurių metu ištirtas 8 kv.m. plotas bei padarytas 14x2 metrų piliakalnio pjūvis. Rasta grublėtosios keramikos, šukė, gyvulių kaulų. Nuo 1974 iki 1976 m. archeologo Vytauto Daugudžio vadovaujamos archeologų ekspedicijos aplankė Dapšių bei Daubarių piliakalnius. Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad Dapšių piliakalnio pylimas tvirtinttas mažiausiai 3-4 kartus. Nustatyta, jog piliakalnis supiltas I tūkst. pr. Kr. pabaigoje, apleistas XIII amžiuje. 1975 m. tyrimai vykdyti Daubarių piliakalnio senovės gyvenvietėje. Joje rastas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis su iš akmenų krauta krosnimi, stulpavietėmis, židiniais, geležies lydymo krosnelės liekanomis, geležiniais strėlių antgaliais, ylomis, peiliais, lazdeliniu smeigtuku, pjautuvo dalimi, žalvarine apyranke, pasagine sege, žiedais, įvairių žalvarinių dirbinių liekanomis, akmeniniais verpstukais, galąstuvu, moliniais svareliais, lygis, grublėta bei žiesta keramika. Juvelyrui skiriamoje sodyboje aptikta 4 tošiniai maišeliai su žalvario laužu. Pagal archeologinius radinius nustatyta, jog piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse - XIII amžiumi. 1975-1976 m. Jautakių piliakalnį tyrė archeologai Jonas Stankus ir Algimantas Merkevičius. Piliakalnio aikštelėje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, žalvariniu žiedu, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš molio, o prieš tai piliakalnyje buvusi žmonių gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. 1990 m. surengta archeologo Broniaus Dakanio vadovaujama archeologinė ekspedicija. Jos metu lokalizuotas iki tol nežinomas II tūkst. pradžios Ritinės piliakalnis, vadinamas „Švedkapiais". 2009 m. rudenį tyrinėtas Gyvolių piliakalnis.

<

Eil.Nr.	Piliakalnio pavadinimas	Registro Nr.	Adresas	Aukštis, m	Aikštelės plotas, m²	Naudotas	Žvalgytas/Tirtas	Ištirtas plotas, m²	Nuotrauka
1.	Dapšių piliakalnis	A768KP	Židikų seniūnija, Dapšių k.	14-15	42x11	I tūkst. pr. Kr. pabaiga ­- XIII a.	1948, 1966 m. / 1974 m.	431
2.	Daubarių I piliakalnis	A770KP	Tirkšlių seniūnija, Daubarių k.	7-8,5	51x26	I tūkst. - III a.	1948, 1966 m./ 1975–1976 m.	274
3.	Daubarių II piliakalnis	A771K1P	Tirkšlių seniūnija, Daubarių k.	8		I tūkst. - III a.	1948, 1966 m./ 1975–1976 m.	4
4.	Gyvolių piliakalnis	A575P	Viekšnių seniūnija, Gyvolių k.	11	40x30	I tūkst. - XIII a.	/ 2009 m.	?
5.	Griežės I piliakalnis	A772KP	Židikų seniūnija, Griežės k.	10-12	50x40	I tūkst. - XIII a.	1948, 1966, 1971 m./ 1897, 1996 m.	?
6.	Griežės II piliakalnis	A773KP	Židikų seniūnija, Griežės k.	17-20	24x15	I tūkst. - XIII a.	1966, 1971 m./	?
7.	Jautakių piliakalnis	A775KP	Tirkšlių seniūnija, Jautakių k.	15	45x8-15	I tūkst. - XIII a.	1966, 1970 m./ 1975­-1977, 1993 m.	325
8.	Leckavos piliakalnis	A777KP	Reivyčių seniūnija, Leckavos k.	12	24x28	I tūkst. - XIII a.	1966 m. /	325
9.	Renavo piliakalnis	A780P	Sedos seniūnija, Renavo k.	10	10x15	I tūkst.	1903, 1966 m. / 1972 m.	36
10.	Rimolių piliakalnis	A781KP	Sedos seniūnija, Rimolių k.	13-14	55-65	I tūkst. - XIII a.	1903, 1966 m. /
11.	Ritinės piliakalnis	A782P	Židikų seniūnija, Ritinės k.	5	22	II tūkst. pr.
12.	Sedos piliakalnis	A782P	Sedos seniūnija, Seda	14	35x25	I tūkst. - XIII a.
13.	Vadagių piliakalnis	A783KP	Sedos seniūnija, Vadagių k.	6		I tūkst. - XIII a.	1903, 1966 m. /

Išbraukti iš sąrašo < <

Eil.Nr.	Piliakalnio pavadinimas	Registro Nr.	Adresas	Aukštis, m	Aikštelės plotas, m²	Naudotas	Žvalgytas/Tirtas	Ištirtas plotas, m²	Nuotrauka
1.	Mantvydų piliakalnis		Reivyčių seniūnija, Mantvydų k.	4-6			1966 m. /
2.	Naikių piliakalnis		Mažeikių apylinkės seniūnija, Naikių k.	6-10	60x25	IX - X a.	1926, 1966 m. / 1999 m.	20

Šaltiniai

• Dakanis B. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. - Vilnius, 1990. - P. 188–189.
• Daugudis V. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. - Vilnius, 1977. - P. 10–20.
• Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. - Vilnius, 1977. - P. 20–27.
• Daugudis V. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. - Vilnius, 1978. - P. 101–108.
• Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 519.
• Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas. - Šiauliai, 1934. - Nr. 1. - P. 49–51.
• Mačiulis M. Mažeikių krašto piliakalniai archeologo akimis // Santarvė. - 2010. - Vasario 20. - Nr. 20. - P. 12.
• Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. - Vilnius, 1977. - P. 28–32.
• Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. - Vilnius, 1978. - P. 108–111.
• Šverebas P. Mūsų piliakalniai // Santarvė. - 1992. - Vasario 26. - Nr. 16. - P. 2.
• Valatka V. Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. - Vilnius, 1974. - P. 14–15.
• Valatkienė L. Renavo piliakalnis // Renavas. Žemaičių praeitis. - Vilnius, 2001. - T. 9. - P. 15–17.