Pievinis pelėžirnis
| Pievinis pelėžirnis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Pupiečiai Fabales |
| Šeima | Pupiniai Fabaceae |
| Gentis | Pelėžirnis Lathyris |
| Rūšis | Pievinis pelėžirnis Lathyris pratensis L. |
|
| |
PIEVINIS PELĖŽIRNIS (Lathyris pratensis), pupinių (Fabaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 30-70 cm. Stiebas plonas, kylantis ar laipiojantis, nuo pat pamato šakotas. Lapkočiai 1-3 cm ilgio, latakiški. Lapai poromis priešiškai plunksniški, sudėti iš 2 lapelių, baigiasi šakotu ar paprastu ūseliu. Lapeliai ant trumpų kotelių, pailgai lancetiški ar lancetiški, 2-3 cm ilgio ir 0,3-0,8 cm pločio, lankiškai gysloti, dažnai su 3 ar 5 neryškiomis gyslomis. Žiedynkočiai dažnai truputį lenkti, ilgesni už lapus. Žiedkočiai 2-4 mm ilgio, plaukuoti. Žiedai po 5-8 žydėjimo pradžioje susitelkę kekėse. Vainikėlis geltonas, burės lakštelis dažnai su juosvomis gyslomis. Žydi birželio - liepos mėn. Ankštys plokščios, su mažu, šiek tiek lenktu snapeliu, tinkliškai gyslotas, su 8-10 sėklų. Sėklos apvalios, šiek tiek suplotos, 2,5-3 mm skersmens, šviesesnės ar tamsesnės rudos spalvos.
Savybės ir panaudojimas
Medingas. Gera pašarinė žolė. Auga vidutinio sunkumo ir sunkesnės mechaninės sudėties, turtinguose maisto medžiagų dirvožemiuose.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.